Apskaitos istorijos liudytojai

Unikalūs 1934 m. rankraščiai

Daugiau kaip pusę amžiaus Lietuvos centriniame valstybės archyve dulkėjo tarpukario Lietuvos (1934 m.) akcinių bendrovių (toliau – AB) vyriausiųjų buhalterių rankraščiai. Sovietiniai cenzoriai juos saugojo vadinamuose specfonduose ir iš norinčių susipažinti reikalavo raštiško leidimo. Žinodami, kad dokumentuose yra vertingų žinių apie sąskaitybos tvarkymą, tuometiniai biurokratai stengėsi jų neviešinti. Todėl leidimą buvo gavusi tik viena skaitytoja. Dokumentai buvo surašyti ant įmonių firminių blankų ir pasirašyti įmonės vadovo bei vyriausiojo buhalterio. Tai unikalūs istorijos liudytojai, juose vienur glaustai, kitur plačiau aptariamas apskaitos tvarkymas įmonėse. Rankraščiuose pateikiamos biografinės žinios apie vyriausiuosius buhalterius: amžius, tautybė, išsilavinimas, darbo stažas, mėnesinis uždarbis, giminystės ryšiai su AB valdybos nariais.

Tipinis buhalterio profilis

Dauguma tarpukario Lietuvos prekybos įmonių buvo pavadintos žydų (litvakų) pavardėmis: „A. Gluchovskis“, „Broliai Feinbergai“, „Broliai Alperavičiai“, „M. Chaimsonas ir B. Šlapoberskis“, „BR. Izraelitai“. Šios tautybės buhalteriai, kaip žinoma, mėgo tvarkyti apskaitą, kuri, jų manymu, padėdavo sėkmingai prekiauti. Todėl apskaitą jie tvarkydavo „su ugnele“. Savivaldybių revizorius T. Barisa savo atsiminimuose rašo: „Mane stebina žydų buhalterių pasitenkinimas tvarkant apskaitą. Atrodo, kad tai jiems ne darbas, o maloni pramoga.“ Apibendrinus prekybos įmonių vyriausiųjų buhalterių biografinius duomenis, nesunku „nutapyti“ jų tipinį profilį: amžiaus vidurkis – 42 metai, vidutinis darbo stažas įmonėje, kurioje tarnauja, – 3 metai, atlyginimo vidurkis – 657 Lt, išsilavinimas – specialus vidurinis. Kaip matome, tai buvo darbingiausio amžiaus, turintys specialų vidurinį išsilavinimą (nekalbant apie vieną savamokslį ir kelis, baigusius pradinę mokyklą), gerai apmokamą darbą apskaitos specialistai.

Krito į akis savotiškas kuriozas. Antai įmonės, prekiaujančios naftos produktais („Falkan“), vyriausiasis buhalteris Jochanas Krečemeris, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, gaudavo daug mažiau, negu analogiškoje įmonėje dirbantis jo kolega, baigęs vidurinę mokyklą. Peršasi išvada, kad mokslo baigimo diplomas neturėjo įtakos atlyginimo dydžiui. Prekybos įmonių rankraščiuose aptariamos įvairios paskirties sąskaitybos knygos, kurių skaičius svyravo nuo 12 iki 30. Pagrindinės knygos buvo tik kelios, visos likusios – pagalbinės, papildančios pagrindines.

Apskaitos registrų gausa

Apžvelgsime cukraus, alaus, muilo ir grūdų perdirbimo įmonių rankraščius. Tenka tik apgailestauti, kad pati didžiausia šios šakos įmonė – AB „Maistas“, žinių apie apskaitos tvarkymą nepateikė. Šiose masinės gamybos įmonių buhalterijose buvo naudojama daug pagalbinių knygų. Pavyzdžiui, cukraus fabrikų buhalteriai naudojo pagalbines knygas, skirtas turtui, finansiniams atsiskaitymams ir ūkiniams procesams registruoti.

Finansiniams atsiskaitymams skirtose pagalbinėse knygose būdavo chronologiškai registruojamos operacijos, susijusios su debitoriniu ir kreditoriniu įsiskolinimu, gaunamų ir duotų vekselių operacijomis. Turto apskaitai skirtose inventorinėse knygose, greta vertinių rodiklių, būdavo pateikiamas trumpas apskaitomo daikto techninis apibūdinimas. Grūdų perdirbimo įmonėse malimo produktai buvo apskaitomi serijomis, nurodant serijos eilės numerį. Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, AB „Lietuvos muilas“, tvarkė „Gamybos žinių“ pagalbinę knygą, kurios vienoje pusėje registruodavo, kiek suvartota žaliavų muilo gamybai, kitoje – pagamintos produkcijos kiekį. Aišku, tokios apskaitos tikslumas buvo abejotinas.

Tekstilės įmonių rankraščiai

Archyve rasime nemažą pluoštą tekstilės įmonių vyriausiųjų buhalterių rankraščių. Dauguma tekstilės įmonių veikė Kaune: AB „Audimas“, „Drobė“, „Litex“, „Cotton“, „Diana“ ir kt. Pridėkime dar linų pluošto gamybos įmonių rankraščius. Antai Plungės linų verpimo ir audimo fabriko vyriausiojo buhalterio Vlado Trachino rankraštyje aprašytos pagrindinės sąskaitybos knygos: Memorialas ir Didžioji. Kai kurios sąskaitybos knygos, pavyzdžiui, Gautų ir Išduotų vekselių, Neišmokėtų dividendų, buhalterijoje buvo akylai saugomos ir, darbui pasibaigus, užrakinamos.

Rankraščiuose apibūdinta vadinamoji dvilypė apskaitos sistema. Dvilype ji pavadinta todėl, kad buhalterijoje buvo tvarkomos dvi didžiosios knygos – pagrindinė ir pagalbinė. Pagalbinė knyga skirta analitinių sąskaitų apyvartoms, kurios apibendrinus buvo perkeliamos į pagrindinę. Ši knyga buvo tvarkoma todėl, kad analitinės apskaitos rodikliai buvo tapatinami su sintetinės apskaitos rodikliais. Analitinių sąskaitų apyvartoms pavaizduoti būdavo naudojami atskiri apyvartos žiniaraščiai. Jų apdorojimui ir rodiklių sutikrinimui tekdavo skirti daug laiko, nes visi darbai buvo atliekami rankomis. To buvo galima išvengti, jeigu įmonių buhalteriai būtų turėję bendrą buhalterinės apskaitos sąskaitų planą, tačiau tais laikais tokio plano nebuvo.

* * *

„Septynios klaidos, nuo kurių gali žlugti tavo verslas:

  1. Netikėk, kad pats gali kilti aukštyn kitą sužlugdęs.
  2. Nesijaudink dėl tų dalykų, kurių pats negali pakeisti.
  3. Nelaikyk negalimu to, ko pats nesugebi.
  4. Neatidėliok svarbių, nors ir nemalonių dalykų atlikti vėliau.
  5. Nelauk, kad kada nors grįžtų tai, kas praėjo.
  6. Nenorėk, kad žmonės darytų, mąstytų ir gyventų kaip tu.
  7. Nemanyk, kad turtą galima sukaupti netaupant.“

(Iš atmintinės pradedančiam verslininkui, 1934 m.)

Parengė docentas daktaras Leonas KRIVKA

broliai Alperavičiai firm blankas

Galanterijos prekėmis prekiavusios akcinės bendrovės „Br. Alperavičiai“ firminis blankas.

logo_srtrf