Emocijos, veido išraiškos ir gestų ypatumai visada buvo laikomi individualiais dalykais. Tačiau visai tikėtina, kad greitai toks mūsų požiūris pasikeis: mokslininkai mano, jog mimika yra paveldima iš kartos į kartą.
Tokį pareiškimą padarė Izraelio mokslininkai, kurie tyrė vienos šeimos narių emocijas ir jų išraišką.
Šiaip ši teorija nėra nauja: gauti duomenys tik patvirtina tai, ką dar 1872 m. dėstė Č. Darvinas savo įžymiame darbe „Apie žmogaus ir gyvūnų emocijų išraišką“.
Tyrimo metu Chaifos universiteto mokslininkai stebėjo 21 nuo gimimo aklo jauno žmogaus mimiką ir veido išraišką bei gautus duomenis palygino su jų giminaičių veido išraiška.
Pokalbiuose studijos dalyvių buvo prašoma prisiminti įvykius, dėl kurių jie galėjo pajusti kažkokias emocijas: laimę, liūdesį, pyktį, pasibjaurėjimą, o po to jų emocijos būdavo užrašomos ir palyginamos. Jie taip pat buvo stebimi, kai ties kažkuo susikoncentruodavo. Mokslininkai net pateikdavo dalyviams staigmenas, kad galėtų stebėti „nepadirbtą“ jų nustebimo ar džiaugsmo išraišką.
Vėliau tą patį pakartodavo su jų giminaičiais. Aišku, kad studijos dalyviai negalėjo perimti tam tikrų emocijų bendraudami, tačiau mimikos identiškumas buvo akivaizdus. Įdomiausia tai, kad labiausiai panašios buvo neigiamų emocijų išraiškos.
„Mes pastebėjome, kad tam tikros veidų mimikos būdingos vienos šeimos nariams – tai tarytum giminės „parašas“, – pasakojo tyrimo vadovė Gili Peleg, Chaivos universiteto Evoliucijos instituto darbuotoja. Ji sakė, kad tai, kaip žmogus išreiškia savo emocijas, yra paveldėta, vadinasi, „užkoduota“ genuose. Dėl to kitas žingsnis, kuriam ruošiasi mokslininkai, – paieškos geno, kuris perduoda mimikos ir veido išraiškos informaciją.
Parengė Jolanta Niaurienė