Likimas lėmė tapti buhaltere

Vieni apie savo būsimą profesiją pradeda galvoti dar vaikystėje, mokykloje papildomai mokosi, rengiasi. Kitus rinktis specialybę paskatina tėvai ar artimieji, kurie sėkmingai dirba vienoje ar kitoje srityje. Dar kiti profesinį kelią pasirenka spontaniškai. VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro vyriausioji finansininkė Ala Charčenko sako, kad ji buhaltere tapo visai atsitiktinai.

„Norėjau būti chemike, todėl įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti chemijos. Tačiau gydytojai perspėjo rinktis kitą specialybę, kadangi buvau alergiška. Netikėtai atsirado laisva vieta ir man pasiūlė studijuoti buhalterinę apskaitą. Atsiėmiau dokumentus iš Chemijos fakulteto ir juos nunešiau į kitą – Ekonomikos fakultetą. Taip įstojau į buhalterinės apskaitos specialybę, sėkmingai baigiau studijas ir jau 35 metus dirbu buhaltere. Pats likimas man lėmė tapti buhaltere“, – prisimena Ala Charčenko.

Pasak ponios Alos, buhalterio profesija jos niekada nenuvylė, neatsibodo ir nevargina, darbas labai įdomus. Ypač patinka stebėti, kaip dėliojasi skaičių eilutės, kartais kaip sekliui Morkai ieškoti, kur pasimetė keliolika centų, kodėl „nesueina“ balansas. Buhalterio darbas niekada nebūna nuobodus, kas nors keičiasi, atnaujinama, tobulinamos apskaitos programos. Buhalteriui reikia nuolat semtis naujų žinių, domėtis naujovėmis ir mokytis visą gyvenimą. Kartais jaunam žmogui buhalterio darbas iš pradžių atrodo gal kiek nuobodus, tie patys darbai, ūkinės operacijos, rutina. Tačiau vėliau šiame kasdienių darbų verpete jis įžvelgia prasmę ir reikalingumą. „Svarbiausia, kad dirbdamas vyriausiasis finansininkas jaustųsi reikalingas savo įstaigai, vadovui ir kolektyvui, kadangi, turėdamas finansinių žinių ir patirties, gali patarti, paaiškinti ir pakonsultuoti svarbiais klausimais“, – teigia Ala Charčenko.

VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro vyriausioji finansininkė Ala Charčenko sako, kad dabar kiekvieną dieną vyriausiojo finansininko laukia naujiena, tik spėk suktis. Dirba viena, neturi pagalbininkų. Be to, taip pat turi rūpintis ir personalo reikalais. Todėl darbo daug, dienos įtemptos, krūvis didelis, kartais tenka padirbėti ilgiau, ypač kai reikia rengti įvairias ataskaitas, kurių vis daugėja. Nors šiandien niekas neapsieina be informacinių technologijų, tačiau skaičiai patys į ataskaitas nesirikiuoja, juos reikia įvesti, peržiūrėti, patikrinti. Be to, atsiranda kitos problemos: programos „pakimba“, „Excel“ „užstringa“, duomenų sistemos prašo prisijungti vėliau. Vyriausiojo finansininko darbą apsunkina didelis teisės aktų ir reikalavimų keitimas.

Vyriausiosios finansininkės negąsdina nuo 2019 m. sausio įsigaliosiančios mokesčių naujovės, apie kurias jau skaitė „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijose“, susipažino internete. Labai nesijaudina dėl mokesčių pakeitimų, kai reikės – išmoks ir viską padarys. Tačiau darbuotojai jau nerimauja ir vis užsuka pas vyriausiąją finansininkę, klausdami, kaip keisis perskaičiuojamas darbo užmokestis, kaip apsispręsti dėl pensijų kaupimo ir kita. Ala Charčenko teigia, kad vyriausiajam finansininkui reikia lankstumo ir ryžtingo charakterio pasakyti savo nuomonę, ją argumentuoti, bet neperlenkti lazdos. Taip pat visada suderinti su vadovu prieš atliekant finansines operacijas.

Laisvalaikiu ponia Ala mėgsta skaityti knygas ir šokti pramoginius šokius. Jau 10 metų drauge su vyru du kartus per savaitę šoka Elektrėnų sportinių šokių klube „Reveransas“, su pasirodymais važinėja po Lietuvą, bendrauja su kolegomis.

Olita MONTVYDIENĖ

Charčenko Ala

„Svarbiausia, kad dirbdamas vyriausiasis finansininkas jaustųsi reikalingas savo įstaigai, vadovui ir kolektyvui, kadangi, turėdamas finansinių žinių ir patirties, gali patarti, paaiškinti ir pakonsultuoti svarbiais klausimais“, – teigia Ala Charčenko.

logo_srtrf