Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą dėl teisės į nuosavybę pažeidimo


2008 m. sausio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) priėmė sprendimą byloje Jucys prieš Lietuvą, kuriame konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį (teisė laisvai naudotis savo nuosavybe). 1995 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas buvo sulaikytas kertant Lietuvos sieną. Jis buvo įtariamas bandant kontrabanda pervežti audinių kailiukus. Kailiukai buvo paimti kaip įrodymas baudžiamojoje byloje. Kaip gendančios prekės jie buvo parduoti aukcione už 882 173 Lt, o pinigai pervesti į valstybės biudžetą. 1997 m. sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas pareiškėją išteisino nesant nusikaltimo sudėties. Teismas neišsprendė paimtų įrodymų klausimo. Pareiškėjas toliau kreipėsi į Lietuvos teismus, kad šis klausimas būtų išspręstas. Pateikdamas skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui pareiškėjas rėmėsi Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniu ir teigė, jog dėl ilgos proceso trukmės patyrė didelių finansinių nuostolių. Pareiškėjas nurodė, kad iš jo paimti kailiukai realizuoti už mažesnę nei rinkos kainą bei ilgą laiką jis negalėjo naudotis savo nuosavybe. Pareiškėjas skundėsi, kad už prekes negalėjo gauti tinkamos kompensacijos, o dėl užtrukusio civilinio proceso tokios kompensacijos vertė sumažėjo. Remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pareiškėjas skundėsi, kad civilinio proceso trukmė dėl žalos atlyginimo neatitiko „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad svarbiausi klausimai šioje byloje – valstybės parduotų aukcione prekių vertės atlyginimas baudžiamojoje byloje išteisintam pareiškėjui bei su šiuo atlyginimu susijusio civilinio proceso trukmė. Teismas sprendime dėl bylos esmės pažymėjo, kad, nors kailiukų paėmimas ir realizavimas buvo nuosavybės atėmimas, jis buvo teisėtas ir atitiko Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą „nuosavybės naudojimo kontrolės“ sampratą. Teismas pažymėjo, kad dėl bet kokio nuosavybės paėmimo patiriama žala. Pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį tokia patiriama žala neturi būti didesnė nei neišvengiama. Teismas šioje byloje laikėsi nuomonės, kad „nekaltam“ kontrabanda vežtų prekių savininkui turi būti suteikta teisė atgauti paimtas prekes. Teismas pažymėjo, kad, išteisinus pareiškėją, šis galėjo reikalauti valstybei prekes pardavus aukcione gautų pajamų. Tačiau tik po ilgiau nei 8,5 m. teismai išsprendė šį klausimą, nors byla nebuvo sudėtinga. Vykstant civiliniam procesui teismai keletą metų sprendė teismingumo bei tinkamų atsakovų klausimą. Teismas konstatavo, kad po nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo bei netekęs galimybės naudotis savo nuosavybe, kuri buvo skubiai realizuota kaip gendančios prekės, pareiškėjas daugelį metų neturėjo galimybės naudotis pajamomis, gautomis realizavus šias prekes aukcione. Teismas padarė išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis pareiškėjui teko neproporcingai didelė našta, tuo pripažindamas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą. Teismas paskelbė priimtinu pareiškėjo skundą dėl 6 straipsnio 1 dalies tariamo pažeidimo dėl proceso trukmės, tačiau, nustatęs Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą, nelaikė esant reikalinga spręsti dėl to paties dalyko esmės pagal Konvencijos 6 straipsnį. Teismas pareiškėjui priteisė 25 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (pareiškėjas prašė apie 629 707 eurus turtinės ir apie 289 168 eurus neturtinės žalos atlyginimo). Teismas pareiškėjui taip pat priteisė 810,94 euro bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2008-01-18 Šaltinis: Teisingumo ministerija