Europos Komisijos rudens prognozėse numatoma, kad antrą šių metų pusmetį ES ekonomika išbris iš nuosmukio, nors bendras 2009 m. BVP dar turėtų sumažėti maždaug 4 proc.
Tikimasi, kad ekonomikai laipsniškai atsigaunant 2010 m. BVP padidės ¾ proc., o 2011 m. – maždaug 1½ proc. Artimiausiu metu ekonominė veikla suaktyvės dėl išorinės aplinkos ir finansinių sąlygų pagerėjimo, taip pat dėl įvestų svarbių fiskalinės ir pinigų politikos priemonių. Tačiau išliks prastos darbo rinkos sąlygos, o nedarbo lygis ES turėtų pasiekti 10 ¼ proc. Numatoma, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2010 m. padidės iki 7½ proc. BVP, o 2011 m. ekonomikai pagerėjus ir palaipsniui nustojus taikyti laikinąsias priemones šiek tiek sumažės. Patyrusi giliausią, ilgiausią ir didžiausio masto nuosmukį savo istorijoje, ES ekonomika pasiekė persilaužimo tašką. Pastaraisiais mėnesiais gerokai pagerėjo ekonominė situacija ir finansinės sąlygos – daugiausia dėl to, kad buvo imtasi precedento neturinčių fiskalinės ir pinigų politikos veiksmų. Keli finansiniai rodikliai jau vėl pasiekė prieš krizę buvusį lygį, o pasitikėjimas didėja. Taip pat sustiprėjo pasaulinės augimo ir prekybos perspektyvos, visų pirma sparčiai besivystančios rinkos ekonomikos šalyse. Dėl šių permainų ir palankaus atsargų koregavimo antrąjį šių metų pusmetį BVP augimas ES ir euro zonoje turėtų vėl būti teigiamas. Numatomas laipsniškas atsigavimasArtimiausio laikotarpio perspektyvos ES ir užsienyje iš dalies pagerėjo dėl laikinų veiksnių. Kai jų poveikis 2010 m. pamažu išnyks, pasaulio ekonominė veikla greičiausiai sulėtės. Manoma, kad ES eksporto augimas stabilizuosis tik palaipsniui. Vidaus paklausos didėjimą taip pat varžo keletas veiksnių. Atsižvelgiant į menką pajėgumų panaudojimą, palyginti prastas paklausos perspektyvas, sumažėjusį pelningumą ir vis mažėjantį kreditų augimą, numatoma, kad iki 2011 m. investicijos neatsigaus. Nors ekonomikos nuosmukio metu privatus vartojimas buvo stabilizuojantis veiksnys, artimiausiu laikotarpiu vartojimą turėtų stabdyti poreikis mažinti namų ūkių įsiskolinimą ir prastos darbo rinkos perspektyvos. Kitas ekonomiką varžantis veiksnys yra numatomas neigiamas finansų krizės poveikis potencialiai gamybos apimčiai. Taigi numatoma, kad po pirminio pakilimo BVP augimas ES ir euro zonoje šiek tiek sulėtės, o nuo antro 2010 m. pusmečio ims vėl spartėti.Spaudimas darbo rinkai ir viešiesiems finansams Nors ES darbo rinka buvo atsparesnė ekonomikos nuosmukiui, negu tikėtasi (daugiausia dėl trumpalaikių politikos priemonių, ankstesnių reformų ir kai kurių valstybių narių tendencijos išlaikyti įmonėse darbuotojų rezervą), ateinančiais ketvirčiais tikimasi didesnio darbo vietų skaičiaus mažėjimo. Numatoma, kad užimtumas šiais metais sumažės maždaug 2¼ proc, o 2010 m. – dar apie 1¼ proc. Greičiausiai užimtumas stabilizuosis artėjant 2010 m. pabaigai ir 2011 m., kai atsigaus ekonomika. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas ES šiais metais išaugs trigubai (bus beveik 7 proc. BVP ir 2010 m. toliau didės iki maždaug 7½ proc. Šį pablogėjimą iš dalies sukėlė savaiminiai stabilizatoriai bei valstybių narių savo nuožiūra taikomos ekonomikos rėmimo priemonės, tačiau jis taip pat susijęs su didesniu nei įprasta pajamų mažėjimu dėl ekonomikos nuosmukio. Tikimasi, kad 2011 m., kai ekonominė veikla suaktyvės ir bus nutrauktas laikinųjų priemonių taikymas, deficitas šiek tiek sumažės ir bus truputį mažesnis negu 7 proc. BVP. Tačiau skolos santykis turėtų ir toliau didėti.
Šaltinis: Europos Komisija
2009-11-09