Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose baigė ikiteisminius tyrimus, susijusius su sukčiavimais ir neteisėtai padidintų motinystės pašalpų gavimu. Apskaičiuota, kad keturi kaltinamieji „Sodros“ biudžetui padarė beveik 110 tūkstančių litų žalą.
Pirmajame tyrime FNTT Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjai išaiškino, kad Šiauliuose registruotos uždarosios akcinės bendrovės „A“ direktorė A. B. J. (g. 1966 m.) 2008 m. rugsėjo mėnesį komercijos direktore fiktyviai įdarbino D. D. (g. 1973 m.). Moteriai buvo nustatytas mėnesinis 4 500 litų darbo užmokestis, tačiau tuomet virėja kavinėje dirbusi D. D. iš tiesų nedirbo vaisių ir daržovių eksporto bendrovėje „A“. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad bendrovės vadovė su savo „popierine“ komercijos direktore klastojo dokumentus apie jai neva mokamą atlygimą. Pagal suklastotą darbo sutartį, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius ir VSDFV Šiaulių skyriui pateiktas ataskaitas kaltinamoji D. D. apgaule įgijo daugiau nei 19 tūkstančių litų motinystės (tėvystės) pašalpos. Per dvejus metus fiktyviai vaisių ir daržovių eksportu užsiimančioje bendrovėje komercijos direktore įdarbinta D. D. būtų gavusi daugiau nei 120 tūkstančių litų iš „Sodros“ biudžeto.
Šiaulių apygardos prokurorė, surašiusi kaltinamąjį aktą, bylą perdavė Šiaulių miesto apylinkės teismui. Pirmasis šios baudžiamosios bylos posėdis teisme planuojamas liepos pabaigoje.
Analogiškos nusikalstamos veikos inkriminuojamos ir vilnietei I. S. (g. 1983 m.). Moteris kaltinama tuo, kad kartu su bendrininkais įgijo daugiau nei 60 tūkstančių litų motinystės (tėvystės) pašalpų.
Kitokią, neįprastą sukčiavimo motinystės pašalpomis schemą išaiškino FNTT Kauno apskrities skyriaus tyrėjai. Jurbarke registruotos bendrovės „T“ direktorius A. L. (g. 1975 m.), besilaukiančiai darbuotojai nežinant, 2008 metų I ketvirtį melagingai nurodydavo, kad moteriai neva mokamas didesnis atlyginimas. Pasinaudojęs darbuotojos komplikuotu nėštumu ir tuo, kad įmonės buhalterė neva padarė klaidą ir pervedė darbuotojai nepriklausančius pinigus, kaltinamasis gavo moters mokamąją banko kortelę ir identifikavimo kodus. Išaiškinta, kad per keletą kartų bendrovės direktorius bankomatuose išgrynino dalį sumos, o vėliau pati moteris, įtikinta, kad pinigai per klaidą iš bendrovės sąskaitos pervesti į jos sąskaitą, kaltinamajam atidavė beveik 27 tūkstančių litų gautą socialinio draudimo pašalpą. Tokiu būdu korespondencijos platinimu besiverčiančios bendrovės vadovas A. L. apgaule įgijo darbuotojai skirtą „Sodros“ pašalpą.
Kaltinamojo A. L. nusikalstamas veikas, sukčiaujant motinystės pašalpomis, tiria ir FNTT Šiaulių apskrities tyrėjai.
Už nusikalstamas veikas A. B. J., D. D., I. S. ir A. L. gresia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.
Šaltinis: FNTT
2010-07-12
