VMI kontrolės rezultatai:
2012 m. atlikdama mokestinius patikrinimus ir tirdama mokesčių mokėtojų padarytas nusikalstamas veikas, VMI nustatė apie 310 mln. Lt nesumokėtų mokesčių, iš jų PVM – apie 170 mln. Lt.
Teisėsaugos institucijoms perduota medžiagų apie nusikalstamas veikas – 264, žala – 31,4 mln., iš jų PVM – 21 mln. Lt.
2013 m. I ketv. atlikdama mokestinius patikrinimus ir tirdama mokesčių mokėtojų padarytas nusikalstamas veikas, VMI nustatė apie 122 mln. Lt nesumokėtų mokesčių, iš jų PVM – apie 73 mln. Lt.
Perduota medžiagų apie nusikalstamas veikas dėl 74 asmenų, žala – apie 2 mln. Lt.
Sukčiavimas PVM srityje
PVM – mokestis, turintis tik jam būdingų ypatumų:
– prekes bei paslaugas įsigyjantys PVM mokėtojai už įsigyjamas prekes ir paslaugas apskaičiuotą PVM sumoka ne į biudžetą, o prekių ar paslaugų pardavėjui;
– pirkėjai turi teisę pardavėjams sumokėtąjį PVM atimti iš už teikiamas paslaugas ir parduodamas prekes apskaičiuotos į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, t. y., į biudžetą mokamas tik apskaičiuotos pirkimo PVM ir pardavimo PVM sumos skirtumas;
– mokesčių mokėtojai, kurie prekių ir paslaugų pardavėjams sumoka didesnes PVM sumas, nei patys apskaičiuoja už savo parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, susidariusį skirtumą gali susigrąžinti iš valstybės biudžeto.
Būtent su šiais PVM ypatumais yra susiję ir specifiniai sukčiavimo būdai.
Teisės aktų pažeidimų, susijusių su vengimu mokėti PVM, nustatoma didelė įvairovė. Dažniausiai nustatomi šalies mokesčių mokėtojų daromi piktnaudžiavimai, susiję su fiktyvių ūkinių operacijų apskaitymu įmonių buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukiant tam tikras PVM sumas, siekiant sumažinti mokėtiną mokestį arba suformuoti mokesčio permoką, kuri susigrąžinama arba įskaitoma kitų mokesčių įmokoms. Taip gali būti “išplaunamos” įmonės piniginės lėšos, pervedant jas už faktiškai negautas paslaugas arba prekes.
Tačiau iš visų piktnaudžiavimų savo “pelningumu” ir valstybei padaroma žala išsiskiria sukčiavimas tarptautiniu mastu, kai į nusikalstamą veiką gali būti įtraukiamos dešimtys įmonių skirtingose ES šalyse, tarp kurių yra įforminami fiktyvūs sandoriai, siekiant vienose šalyse PVM nesumokėti, o kitose – jį apgaulės būdu susigrąžinti iš valstybių biudžeto.
Toks sukčiavimo būdas dar vadinamas “karusele”.
Pagal savo mastą ir nukalstamos veikos “pelningumą” PVM sukčiavimas yra šalia tokių nusikaltimų, kaip prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis. Vien tik ES šalys kiekvienais metais dėl to praranda milijardus eurų.
Kaip nustatomi ir atskleidžiami tokie nusikaltimai?
Siekiant sumažinti su PVM susijusio sukčiavimo mastą šalyje ir minimizuoti valstybei padaromą žalą, būtinas visas kompleksas priemonių:
1. Registruojamų naujų PVM mokėtojų rizikingumo vertinimas ir jų veiklos po įregistravimo stebėsena, siekiant įsitikinti, kad jie vykdo realią ekonominę veiklą ir nėra naudojami sukčiavimui.
Kiekvienais metais VMI išregistruoja po kelis tūkstančius PVM mokėtojų, kurie nevykdo jokios ekonominės veiklos ir bet kuriuo metu gali būti panaudoti PVM sukčiavimo schemose.
2. Efektyvus valstybės institucijų bendradarbiavimas
Dar 2011 m. VMI ir FNTT įkūrė Rizikos analizės centrą. Jo įkūrimo tikslas – sujungti institucijų analitinius gebėjimus ir turimus duomenis, siekiant nustatyti sukčiavimo mokesčių srityje atvejus ir organizuoti jų ištyrimą. Nuo pat centro įsteigimo, didžiausias dėmesys yra skiriamas sukčiavimui PVM srityje. Būtent bendradarbiaudami šiame centre VMI ir FNTT specialistai pradėjo bendrą darbą, tirdami nusikalstamą dviejų Italijos piliečių veiklą, apeidami biurokratines procedūras ir maksimaliai operatyviai keisdamiesi informacija apie pirmuosius nusikalstamos veikos požymius.
Ir tai ne vienintelis toks atvejis. Pvz., bendradarbiaujant institucijų specialistams taip pat atskleisti ir kiti sukčiavimo atvejai:
– išaiškintas daugiau kaip 10 Lietuvos bendrovių tinklas, per kurį, pasinaudojus PVM grobstymo schema, Lietuvoje uvo realizuotas cukrus ir neteisėtu būdu išvengta daugiau kaip 10 mln. Lt PVM prievolės;
– nustatyta organizuota tarptautinė grupuotė, kuri, naudodama “karuselės” sukčiavimo schemą, kelis kartus Lietuvoje ir Lenkijoje siekė susigrąžinti PVM už tuos pačius perparduotus vilkikus. Naudojantis šia PVM grobstymo schema, buvo pasikėsinta iš Lietuvos valstybės biudžeto neteisėtai susigrąžinti apie 10 mln. Lt PVM.
2012 metais RAC pagalba VMI su FNTT buvo apsikeista turima informacija apie daugiau kaip 480 Lietuvos ir užsienio fizinių bei juridinių asmenų ir jų vykdytus įtartinus sandorius.
Pažymėtina, kad kolegų iš FNTT dėka VMI yra įtraukta ir į bendradarbiavimą su “EUROPOL”, nors ir nėra baudžiamojo persekiojimo institucija. 2012-2013 m. į “EUROPOL” buvo pateikta VMI surinkta informacija apie 18 Lietuvos įmonių, galimai dalyvaujančių PVM “karuselės” sukčiavime.
Bendradarbiavimo tiriant galimai nusikalstamas veikas, susijusias su PVM, kontekste taip pat paminėtinas bendras VMI ir Muitinės kriminalinės tarnybos darbas, tiriant galimo prekių neišvežimo iš Lietuvos atvejus, piktnaudžiavimus, taikant muitinės “42” procedūrą.
3. ES šalių administracinis bendradarbiavimas
3.1. Europos Komisijos iniciatyva yra sukurta tarptautinė keitimosi duomenimis apie rizikingus mokesčių mokėtojus ir jų vykdomus sandorius platforma “EUROFISC”. Naudojant šį tarptautinio bendradarbiavimo instrumentą ,kolegoms į kitas ES šalis teikiama informacija apie 9 rizikingų Lietuvos įmonių vykdomus tiekimus, atitinkamai gaunama informacija apie kitų ES šalių rizikingų mokesčių mokėtojų tiekimus Lietuvos įmonėms.
3.2. Viena iš efektyviausių kovos su sukčiavimu PVM srityje priemonių – daugiašaliai patikrinimai su kitų šalių mokesčių administratoriais.
Nuo 2010 m. baigti 9 daugiašaliai patikrinimai su įvairių ES valstybių narių mokesčių administratoriais, kurių metu ES valstybėse narėse (įskaitant ir Lietuvą) priskaičiuota iš viso ~ 73,6 mln. Lt mokesčių (iš jų daugiausia PVM).
2013 m. kartu su Nyderlandų mokesčių administratoriumi užbaigtas daugiašalis patikrinimas FMC 231 prekybos gėlėmis, kurio metu Nyderlandų mokesčių administratorius tyrė Nyderlandų piliečio, nuo 2008 m. aukcionuose veikiančio Lietuvoje registruotų įmonių vardu ir jų naudai perkančio IR į Lietuvą siunčiančio gėles, veiklą, kurios šis pilietis nedeklaravo. Daugiašalio patikrinimo metu Nyderlandų mokesčių administratorius, remdamasis Lietuvos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, šiam asmeniui priskaičiavo 666 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių su baudomis ir delspinigiais. VMI atliekant patikrinimą Lietuvoje gėlėmis veikiančioje įmonėje, kurios vardu minėtas Nyderlandų pilietis pirko gėles aukcione, nustatyta, kad nuostolingai dirbančios įmonės akcininkai 2011 m. įmonei suteikė paskolų už 1,35 mln. Lt. Patikrinus suteiktų paskolų pagrįstumą, nustatyta, kad paskolas suteikę akcininkai ir jų šeimos nariai, neturėjo legalių lėšų tokioms paskoloms suteikti. 2013 m. pradžioje Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą ir atliko kratas įmonės patalpose. Surinkus informaciją ir įvertinus procesinių veiksmų gautą informaciją nustatyta, kad įmonė nuo 2008 metų iki 2012 metų galimai nuslėpė 5 mln. Lt pajamų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai dar nebaigti.
Šiuo metu vyksta dar 4 bendri su užsienio šalių mokesčių administratoriais bendri patikrinimai:
– su Latvijos, Lenkijos, Kipro mokesčių administratoriais dėl galimo sukčiavimo, parduodant naftos produktus;
– su Švedijos mokesčių administratoriumi vykdomas daugiašalis patikrinimas dėl galimo sukčiavimo vykdant prekybą naudotais automobiliais;
– su Suomijos, Estijos, Latvijos, Vokietijos mokesčių administratoriais vykdomas daugiašalis patikrinimas dėl galimo sukčiavimo, prekiaujant dėvėtais ir nukainotais drabužiais;
– su Latvijos ir Estijos mokesčių administratoriais vykdomo daugiašalio patikrinimo metu tiriamos PVM sukčiavimo, prekiaujant elektros buitinėmis prekėmis, schemos, į kurias įtrauktos Latvijos piliečių valdomos Latvijos, Lietuvos ir Estijos kompanijos.
Šaltinis: VMI