Seimo Antikorupcijos komisijos ir Audito komiteto bendrame posėdyje susipažinus su Valstybės kontrolės atlikto elektroninės sveikatos sistemos kūrimo audito išvadomis buvo nuspręsta prašyti Seimo suteikti Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos statusą ir pavesti jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl e. sveikata projekto įgyvendinimo.
Valstybės kontrolė atlikusi auditą konstatavo, kad sukurta e. sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, e. sveikata sistemos kūrimo etapu nedalyvavo asmenys, būsimi sistemos naudotojai, todėl sistema yra biurokratizuota, nepatogi naudojimui; nebuvo apmokyti galimi e. sveikata sistemos naudotojai ja naudotis; ne visi planuoti ir finansuoti plėtros rezultatai pasiekti ir pamatuojami; trūksta e. sveikatos sistemos kokybinių rodiklių; planuojami įgyvendinti nepasiteisinantys telemedicinos sprendimai; neužtikrintas nacionalinių ir regioninių projektų koordinavimas, dubliuojamas finansavimas panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams; už informacinės sistemos palaikymą su VĮ Registru centru atsiskaitoma be pagrįstos informacijos, neįsitikinus atliktų darbų kokybe; neįgyvendintos visos visaverčiam informacinės sistemos veikimui reikalingos tarpusavio sąsajos ir kt.
Posėdyje buvo keliamas šiuo metu veikiančios e. sveikata sistemos nepakankamo ir neefektyvaus veikimo klausimas. Išklausius Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovų informaciją apie Estijoje veikiančią elektroninę sveikatos sistemą, buvo akivaizdu, kad rengiant Lietuvos e. sveikata projektą atsakingi asmenys nepakankamai atsižvelgė (neįvertino) į Lietuvos gydymo įstaigų poreikius, galimybes, šios sistemos pritaikymą įstaigų reikmėms, bei sistemos dalių tarpusavio sąveiką ir integravimo į regionus galimybes.
E. sveikata projektas įgyvendinamas nuo 2005 m. ir turėjo pacientų duomenų skaitmenizavimui: ligos istorijos įrašams, receptams, pacientui skirtam gydymui, atliktų tyrimų rezultatams ir kt. Buvo planuojama galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų. Projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau, kaip paaiškėjo, pirmieji du bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, nors buvo išleisti pinigai (viso 9 836 232 eurų), nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 m. buvo nuspręsta kurti naują e. sveikata sistemą. Trečiajame etape, 2015 m. pabaigoje, investavus 30 773 359 eurų, buvo sukurta Lietuvos e. sveikatos sistema, kuria naudojamasi pasyviai. Šiuo metu yra siekiama vykdyti ketvirtą e. sveikata įgyvendinimo etapą, kuris, planuojama, pareikalaus per 28 milijonų eurų.
Antikorupcijos komisija dėl e. sveikata projekto įgyvendinimo skaidrumo ir trūkumų dar 2008 m. atkreipė Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį bei reikalavo nustatyti kaltus dėl e. sveikata projektui skirtų lėšų iššvaistymo atsakingus asmenis bei paskirti konkretų atsakingą asmenį už projekto trečiojo etapo įgyvendinimą.
Šaltinis: LR Seimas