Finansų ministerijos skaičiavimais, šiemet BVP turėtų augti 0,9 proc. punkto daugiau, nei tikėtasi kovą. Kiek nuosaikesnį augimą, įvertinusi Lietuvos ūkio būklę ir išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija numato ateinantiems trejiems metams. Remiantis atnaujintomis 2017-2020 m. pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvomis, 2017 m. BVP augs 3,6 proc., kitąmet – 2,9 proc. 2019 m. ir 2020 m. atitinkamai 2,5 proc. ir 2,4 proc. BVP augimas.
Investicijų proveržis
Pirmąjį pusmetį investicinis procesas šalyje buvo itin aktyvus. Auganti paklausa ir senkantys darbo jėgos ištekliai skatino verslą investuoti į darbo našumą ir efektyvumą didinančias priemones. Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį produktyviosios investicijos į informacijos ir ryšių technologijas bei intelektinės nuosavybės produktus augo daugiau nei ketvirtadaliu. Be to, šiuo laikotarpiu stebimas 2014–2020 m. laikotarpio ES lėšomis įgyvendinamų projektų pagyvėjimas. Naujausiais duomenimis, šiems projektams jau skirta beveik 40 proc. šio laikotarpio lėšų – 2,5 mlrd. eurų. Iš jų 1 mlrd. eurų už atliktas investicijas jau pasiekė projektų vykdytojus. Skaičiuojama, kad pagal ES investicijų spartą Lietuva yra pirmoji tarp naujųjų ES šalių ir šešta tarp visų narių. Duomenys rodo, kad ES investicijomis įgyvendinami projektai turės svarios įtakos Lietuvos BVP augimui. Jis turėtų būti didesnis apytiksliai 1,7 proc., nei būtų be šių investicijų. Skaičiuojama, kad iki 2023 m. kiekvienas iš ES 2014-2020 m. fondų investuotas euras atneš 1,88 euro nominalios BVP grąžos ir sukurs 12,6 mlrd. eurų papildomo BVP. Finansų ministerijos ekspertai prognozuoja, kad vidutiniu laikotarpiu teigiamą įtaką investicijų raidai šalyje turės galimybė pasinaudoti alternatyviais investicinių projektų finansavimo šaltiniais. Naudojantis Investicijų planu Europai šiuo metu Lietuvoje yra pritarta 6 projektams, kurie būtų iš dalies finansuojami iš Europos strateginių investicijų fondo. Investicijų planas taip pat sudarys galimybę smulkiajam ir vidutiniam verslui pritraukti lėšų investicijoms.
Eksportas
Sustiprėjus eksporto paklausai Europos Sąjungoje (ES) ir atsigaunant Rusijos ekonomikai, prekių eksportas pirmąjį 2017 m. pusmetį augo greičiau nei tikėtasi pavasarį – 17,7 proc. to meto (be mineralinių produktų – 16 proc.). Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportas to meto kainomis padidėjo 16,1 proc. (be mineralinių produktų – 11,1 proc.). Tačiau Lietuvos eksportuotojams vidutiniu laikotarpiu teks toliau taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, valdyti valiutų riziką, tęsti investicijas siekiant didinti konkurencingumą bei priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas, didinančius veiklos efektyvumą ir gamybos mastus. Optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija. Prognozuojama, kad 2017 m. realus prekių ir paslaugų eksportas augs 9,3 proc., 2018 m. – 6,6 proc., 2019 m. – 6,5 proc., 2020 m. – 6,3 proc.
Nedarbas, darbo užmokestis
Įtampa darbo rinkoje toliau stiprėja. Nors darbo jėgos aktyvumas, iš dalies kompensuojantis demografinius nuostolius, išlieka rekordiškai aukštas ir toliau auga, 2017 m. pirmojo pusmečio statistiniai duomenys rodo, kad jo augimo ištekliai mažėja. Verslui vidutiniu laikotarpiu bus vis sudėtingiau užpildyti kuriamas naujas darbo vietas, kurioms rastis ekonominės sąlygos vidutiniu laikotarpiu išliks palankios. Finansų ministerija prognozuoja, kad nedarbas toliau mažės ir 2017 m. sudarys 7 proc., 2018 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,9 proc., 2020 m. – 5,4 proc. Be to, šiemet stebimas sparčiausias darbo užmokesčio augimas nuo 2009 m. 2017 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje (įskaitant individualias įmones) išaugo 9,7 proc. (privačiame sektoriuje – 11 proc., valstybės sektoriuje – 7,2 proc.). Finansų ministerijos nuomone, vidutiniu laikotarpiu darbo jėgos paklausa toliau viršys pasiūlą, todėl spaudimas kelti darbo užmokestį išliks. 2017 m. atlyginimų augimą šalyje spartins ir nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kurio nuostatų taikymas padidins mažiausiai apmokamų specialistų atlyginimus.
Infliacija
Atsižvelgusi į nuo balandžio stebimą stiprėjantį paslaugų kainų augimo spartėjimą, Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,5 proc., t. y. 0,1 proc. punkto daugiau, nei prognozuota pavasarį. Numatoma, kad išnykus vienkartiniams veiksniams, kurie augino kainas 2017 m., 2018 m. vidutinė metinė infliacija sumažės iki 2,7 proc., o 2019 ir 2020 m. vidutinė metinė infliacija bus artima daugiamečiam grynosios infliacijos vidurkiui ir sudarys 2,5 proc.
Šaltinis: Finansų ministerija