Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-1237(2 [1]), kuriomis siūloma mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, padidinant šiuo metu nustatytus neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD), atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymo modelio, tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui, peržiūrint individualios veiklos pajamoms taikomų pajamų mokesčio tarifų taikymo principus.
Svarstomu projektu siūloma didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų ir taip mažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. NPD riboto darbingumo asmenims siūloma kelti atitinkamai nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų. Taip pat siūloma atsisakyti PNPD už vaikus, kartu pereinant (kitų teisės aktų pakeitimais) prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams, nevertinant šeimos pajamų.
Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo per metus gaunamo pelno dydžio (o ne nuo profesinės veiklos rūšies). Todėl siūloma individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, t. y. taikant tarptautinėje praktikoje taikomą vadinamąjį mokesčio kreditą, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal projekte nustatytas formules: tais atvejais, kai individualios veiklos pelnas neviršija 15 tūkst. eurų per metus, jis faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.; kai metinis pelnas viršija 15 tūkst. eurų per metus, jam taikomas efektyvus pajamų mokesčio tarifas palaipsniui kiltų, kol pasiektų toliau jau nekintantį 15 proc. nominalų tarifą, kai pelnas siektų 30 tūkst. eurų per metus.
Šaltinis LR Seimas