Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis finansuojamą projektą, bendrovė galėjo klastoti dokumentus, nurodydama didesnes nei realios įrangos kainas, gavo paramą, su tiekėjais neatsiskaitė, galiausiai – bankrutavo. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tirianti neteisėtą ES lėšų panaudojimą.
Įtariama, kad Mažeikių rajone viešbutį turėjusi bendrovė galėjo dirbtinai padidinti įsigyjamos įrangos vertę. Įgyvendindama ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis remiamą projektą, įmonė įsigijo įrangą, skirtą sveikatingumo paslaugoms teikti. Tada paramos administratoriui pateikė mokėjimo prašymą, kad už pirkinius sumokėjo apie 32,5 tūkst. eurų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos įmonei išmokėjo 17,4 tūkst. eurų paramos lėšų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad bendrovės nurodyta suma ir ją pagrindžiantys dokumentai gali būti suklastoti.
Bendrovės paraiška buvo skirta projektui „Sveikatingumo paslaugų teikimo praplėtimas“, kurio vertė – per 34,3 tūkst. eurų. 2017-aisiais – bendrovė bankrutavo. Šią įrangą bendrovė buvo įsigijusi beveik trečdaliu pigiau nei deklaravo. Įmonė su įrangos tiekėjais neatsiskaitė, o bankroto procedūros metu NMA dar teikė dokumentus apie vykdomo projekto įgyvendinimą.
Ikiteisminiame tyrime – du įtariamieji, buvę bendrovės vadovai. Jie įtariami dokumentų klastojimu ir sukčiavimu. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Šaltinis: FNTT