Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) siekia, kad dvinariai pasirinkimo sandoriai būtų visai neprieinami neprofesionaliesiems investuotojams, o prekyba susitarimais dėl kainų skirtumų taptų mažiau rizikinga. Naujoji Finansinių priemonių ir rinkų direktyva, įsigaliojusi nuo 2018 m. pradžios, suteikė galimybę ESMA taikyti griežtas intervencines priemones (draudimus ir ribojimus) tiems produktams ir paslaugoms, kurios kelia ypatingą grėsmę neprofesionaliesiems investuotojams. ESMA priėmė netrukus visoje ES įsigaliosiantį sprendimą uždrausti reklamuoti, siūlyti ir parduoti neprofesionaliesiems investuotojams dvinarius pasirinkimo sandorius ir pradėti taikyti ribojimus susitarimams dėl kainų skirtumo. Susitarimams dėl kainų skirtumo nustatomas sverto limitas, kiekvienai atskirai sąskaitai taikoma pozicijų uždarymo dėl sumažėjusios maržos taisyklė bei apsauga nuo neigiamo balanso. Taip pat nustatomas draudimas taikyti produkto platinimo skatinimo priemones ir prievolė skelbti standartizuotą įspėjimą apie riziką. Šių priemonių imtasi, nes minėti produktai yra sudėtingi, rizikingi, nepakankamai skaidrūs ir kyla nemažai problemų dėl jų siūlymo, prekybos bei platinimo. ES institucijų atlikti tyrimai liudija, kad daugelis susitarimais dėl skirtumų prekiaujančių neprofesionaliųjų investuotojų (74–89 proc.) praranda pinigus, o vieno kliento vidutinė patiriamų nuostolių suma svyruoja nuo 1 600 iki 29 000 eurų. Tikimasi, kad sugriežtintos priemonės dar šių metų gegužės mėnesį bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje. Praėjus pereinamajam laikotarpiui, jos įsigalios visoje ES. Draudimams dėl dvinarių pasirinkimo sandorių taikomas vieno mėnesio, prekybos susitarimais dėl kainų skirtumų apribojimams – dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis. Lietuvos bankas primena gyventojams apie tris pagrindines rekomendacijas prieš investuojant lėšas: neinvestuoti į produktus, kurių esmės nesuprantate, patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją, ir vengti pasiūlymų, kuriais žadamas „greitas praturtėjimas“ ir „jokios rizikos“. Lietuvos bankas skelbia sąrašą subjektų, neturinčių teisės mūsų šalyje teikti investicinių paslaugų, bet jas siūlančių.
Šaltinis: Lietuvos bankas