Seimas pradėjo svarstyti Žemės gelmių įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti, kad leidimo požeminiam vandeniui būtų reikalaujama, jeigu vidutiniškai per parą iš vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau. Išimtis būtų taikoma žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą), kai iš vandenvietės per parą išgauna 100 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens. Įstatymo projekte išlaikomas dualistinis modelis, kai leidimai naudoti plačiai paplitusius išteklius (tokius kaip smėlis, žvyras, požeminis vanduo) išduodami ne konkurso tvarka, o retus, ypač vertingus (pvz., kvarcinis smėlis, gintaras, angliavandeniliai) – konkurso tvarka. Tačiau keičiasi leidimų naudoti žemės gelmių išteklius, išduodamų ne konkurso tvarka, išdavimo procedūrų eiliškumas: teritorijų planavimo procedūros atliekamos prieš išduodant leidimą, o ne po to, kaip yra dabar. Siūloma, kad atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, įveisti mišką ar sodą, įrengti dirbtinius vandens telkinius, keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo būdą. Atsisakoma mažųjų karjerų instituto, nustatoma teisė be leidimo naudoti geoterminę energiją. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Šaltinis: Seimas