Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja. Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Petras Dubinskas sako, kad, nors įmonių pajamos auga, didėjančios žaliavų ir darbo užmokesčio sąnaudos lemia prastesnius pelningumo rezultatus.
Lietuvoje veikiančios įmonės vien per 2018 m. I ketvirtį uždirbo beveik 20 mlrd. eurų, beveik 12 proc. daugiau nei prieš metus. Pajamas sėkmingai didino beveik visose ūkio šakose veikiančios įmonės. Vis dėlto prastėja kai kurie kiti rodikliai. Pavyzdžiui, 2014 m. pradžioje didėjęs įmonių pelningumo augimas pastaraisiais metais spartėti nustojo, o kai kuriais ketvirčiais pastebimi ir jo mažėjimo požymiai. Ilgą laiką viršijęs 8 proc., 2017 m. pabaigoje įmonių pelningumas sumažėjo iki 6,8 proc., o 2018 m. I ketvirtį siekė 7,7 proc., t. y. 0,3 proc. mažiau nei prieš metus. Tai lemia sąnaudų pokyčiai. Daugiau nei du trečdalius visų įmonių patiriamų sąnaudų sudaro žaliavų, kuro, medžiagų ar prekių, skirtų perparduoti, įsigijimai. 2018 m. I ketvirtį šios sąnaudos buvo 16 proc. didesnės nei atitinkamą laikotarpį prieš metus, o palyginti su kitomis sąnaudų rūšimis, toks augimo tempas buvo sparčiausias. Nemenką įtaką pelningumo mažėjimui daro ir ilgą laiką besitęsiantis darbo užmokesčio augimas. Labiausiai pelningumas sumažėjo tarp energetikos, nekilnojamojo turto ir statybų veiklą vykdančių įmonių. Nors per 2018 m. I ketvirtį energetikos įmonių patirtos darbo užmokesčio sąnaudos buvo 9 proc. mažesnės nei prieš metus, pabrangus naftai, dujoms ir kitoms tiesiogiai su energijos gamyba susijusioms žaliavoms, joms įsigyti skirtos sąnaudos ūgtelėjo beveik 16 proc. Įtaką darė išaugęs energijos vartojimas: didėjant paklausai ir pajamoms, reikia įsigyti daugiau žaliavų, reikalingų energijos gamybai. Brangstantys metalai ir kitos medžiagos didino statybos įmonių išlaidas. 2018 m. I ketvirtį šių įmonių sąnaudos, perkant žaliavas ir medžiagas buvo 11 proc. didesnės nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Darbo užmokestis statybos įmonėse paprastai sudaro apie ketvirtadalį visų sąnaudų. 2018 m. I ketvirtį darbo užmokesčio sąnaudos statybų sektoriuje buvo 20 proc. didesnės nei per tą patį 2017 m. ketvirtį. Ypač didelis darbo užmokesčio sąnaudų augimas buvo transporto, apgyvendinimo ir maitinimo bei informacijos ir ryšių sektoriuose (atitinkamai 24 proc., 45 proc. ir 24 proc.), tačiau dėl itin spartaus pajamų didėjimo šias veiklas vykdančių įmonių pelningumas nemažėjo. Nors skolos didėjo, o pelningumas mažėjo, įmonių galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus nepasikeitė: 2017 m. I – 2018 m. I ketvirtį augo visų verslo šakų įsipareigojimai. Didėjo apgyvendinimo ir maitinimo, informacijos ir ryšių bei transporto įmonių skolos (atitinkamai 33 proc., 22 proc. ir 21 proc.). Tarp labiausiai įsiskolinusių buvo prekybos bei aptarnavimo ir administracinę veiklą vykdančios įmonės. ypač nedidele įsipareigojimų našta išsiskiria informacijos ir ryšių, žemės ūkio ir gamybos įmonės. Jos savo įsipareigojimus gebėtų padengti per 2-2,5 m., o didžiausia skolos našta tenka statybų ir nekilnojamojo turto operacijas vykdančioms įmonėms. Esant dabartiniam pelno lygiui, jų įsipareigojimams padengti reikėtų nuo 8 iki 10 m. Tokį didelį rodiklį gali lemti ir verslo specifika, nes dideliems statybų projektams pradėti reikia skolintis nemenkas pinigų sumas, o pelnas uždirbamas gerokai vėliau. Mažėjant pelningumui, statybos ir nekilnojamojo turto veiklą vykdančių įmonių galimybės vykdyti įsipareigojimus suprastėjo labiausiai. Per 2017 m. I – 2018 m. I ketvirtį šias veiklas vykdančių įmonių grynosios skolos ir veiklos pelno santykis ūgtelėjo atitinkamai 2,3 punkto ir 2 punktais. Tai reiškia, kad, pelningumui mažėjant, įsipareigojimams įvykdyti laiko reikės daugiau. Labiausiai pagerėjo prekybos įmonių padėtis. Jų skolos ir pelno santykis per analizuojamą laikotarpį sumažėjo 1,1 punkto. Didėjant sąnaudoms, įmonių pelningumas mažėja, tačiau optimizmas dėl ateities perspektyvų neslopsta. Įmonių lūkesčius atspindintis ekonominių vertinimų rodiklis nuosaikiai gerėja ir šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią lygį nuo prieškrizinių laikų. Atsigauna ir materialinės investicijos. 2016 m. pabaigoje jų metinis augimo tempas dar buvo neigiamas (–0,3 proc.), tačiau nuo to laiko investuojama vis aktyviau ir 2018 m. I ketvirčio pabaigoje investicijos jau buvo 6 proc. didesnės nei prieš metus. Pastaruoju metu daugiausia investavo nekilnojamojo turto, gamybos ir transporto veikla užsiimančios įmonės. Statybų sektorius investavo palyginti nedaug, nuo pat 2017 m. pradžios metinis investicijų augimo tempas čia neviršija 2 proc., o kai kuriais ketvirčiais, kaip ir nekilnojamojo turto sektoriuje, jis buvo neigiamas. Didžiausią įtaką darė sumažėjusios investicijos į inžinerinių pastatų statybą, itin priklausančios nuo ES paramos lėšų.
Šaltinis: Lietuvos bankas