Istorija apie tai, kaip Pasvalio rajono gyventojas ketino pelkėse ir miškuose javus auginti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT), atlikusi tyrimą, atskleidė, kad vienos Pasvalio rajone registruotos žemės ūkio bendrovės direktorius apgaule kėsinosi užvaldyti per 88 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšų bei neteisėtai naudojosi kitomis jam nepriklausančiomis lengvatomis.

FNTT tyrėjai nustatė, kad žemės ūkio bendrovės direktorius VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ pateiktose paraiškose dėl paramos deklaravo daugiau kaip 620 ha žemės plotų, tačiau žemės ūkio veikla neužsiėmė ir net neturėjo žemės plotų valdymo teisės.

Tyrimo metu išsiaiškinta ir tai, kad tarp deklaruotos žemės buvo miškų, pelkių ir net namų valdos žemių, išsibarsčiusių skirtingose toli viena nuo kitos nutolusiose vietovėse – Šalčininkų, Marijampolės, Tauragės, Šilutės, Raseinių, Kauno rajonuose. Jokios žemės ūkio technikos nei minėta bendrovė, nei pats direktorius neturėjo.

Be to, prisidengdamas neva vykdoma žemės ūkio veikla minėtas asmuo pasinaudojo lengvatiniu akcizo mokesčiu ir įsigijo daugiau nei 69 tūkst. litrų dažyto dyzelinio kuro. Taip, nesumokėjęs akcizo mokesčio valstybei, „sutaupytus“ 20 tūkst. eurų įsidėjo sau į kišenę.

Minėtas asmuo kėsinosi iš valstybės gauti daugiau nei 100 tūkst. Eurų, tačiau vietoj svajotų pinigų gaus ne itin malonų apsilankymą teisme, o galbūt – ir kalėjime.

Jam pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. „Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką“, 182 str. „Sukčiavimas“ 1 ir 2 dalis, 222 str. „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“ 1 dalį. Griežčiausia bausmė pagal šiuos straipsnius − laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Baudžiamoji byla perduota Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams. Tyrimą organizavo Panevėžio apygardos prokuratūra.

Šaltinis: FNTT