Didžiuliai iššūkiai buhalterio profesijai

Docentė daktarė
Zina GAIDIENĖ

 

Tokiu pavadinimu Daniel Hood straipsnis prieš kelis mėnesius buvo paskelbtas elektroniniame laikraštyje „Accounting Today“. Jame analizuojami tyrimo, apėmusio įvairių profesijų darbuotojus, rezultatai. Tyrėjai norėjo sužinoti, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria apskaitos profesijos atstovai. Analizės rezultatai parodė, kad daugiausiai problemų apskaitos lyderiams kelia du dalykai: naujų technologijų įtaka ir apskaitos galimybės prisitaikyti prie didelio permainų greičio. Todėl JAV ir kitų šalių profesinėje apskaitos ir finansų literatūroje pastaruoju metu yra apstu diskusijų apie profesijos ateitį.

 

Artinasi revoliucija

Duomenų automatizavimas, „blokų grandinės“, „dirbtinis intelektas“, didieji duomenys – tai naujos ketvirtosios industrinės revoliucijos, kitų vadinamos „ekonomikos transformacija“, požymiai. Šie reiškiniai turi įtakos klientų poreikiams, samdos praktikai ir verslo pobūdžiui. Dan Holly „Future of finance“ leidinyje teigia, kad tarp daugelio ištirtų verslo funkcijų, finansai turi didžiausią galimybę turėti naudos iš automatizavimo. O apskaita turi daugiausiai darbų, kuriuos galima automatizuoti – net apie 97 proc. Daugelis finansų funkcijos užduočių, kurioms dabar skiriama daugiausiai laiko – tai pasikartojantys ir pagal iš anksto nustatytas taisykles atliekami darbai. O ten, kur būtina laikytis nustatytų taisyklių, neinterpretuojant jų, yra erdvė automatizavimui. Tai yra kontrastas funkcijoms, kurioms reikia kūrybiškumo arba interpretavimo. Automatizavimas pats savaime nesumažina profesijos vaidmens, jis pakeičia sugebėjimų poreikį ir galimybes.

Išmaniosios technologijos turi įtakos ir apskaitos profesijoms. Tarptautinės apskaitos organizacijos nustatė, kad dirbtinis intelektas, dronai, kriptovaliutos lemia didžiausius apskaitos profesijos pokyčius nuo 1934 m. įsigaliojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo. Beje, minėtos inovatyvios technologijos turi įtakos visoms apskaitos sritims: finansų apskaitai, valdymo apskaitai, auditui, mokesčių apskaitai.

 

Kas yra „blokų grandinė“ ir kaip ji veikia?

Ilgą laiką technologinės inovacijos tobulino apskaitos procesą, greitino jį, darė skaidresnį. Tačiau nei greiti kompiuteriai, nei „debesų kompiuterija“, automatizavusi apskaitos įrašų procesą, nepakeitė dvejybinio apskaitos įrašo. Todėl praktikoje išliko uždaros atskirų kompanijų apskaitos sistemos. „Blokų grandinės“ paplitimas gali pakeisti ir dvejybinį apskaitos principą. Tai reikštų revoliucinius apskaitos pokyčius.

Pirmosios blokų grandinės buvo sukurtos paremti bitkoiną ir kitas kriptovaliutas. „Blokų grandinė“ yra decentralizuota, bendrai naudojama finansinių operacijų duomenų bazė. Ji grupuoja operacijas į blokus ir saugo sukoduotus duomenis, susijusius „grandine“. Kiekviename „bloke“ yra surūšiuotų operacijų partijos, sudarančios nuoseklią struktūrizuotą duomenų grandinę, taip įgalinančią daugybę naudotojų dalintis informacija valstybės ar privačiais kompiuteriniais tinklais. Iš esmės, taikant šią technologiją, dėl bet kokios vertės gali būti sudarytas ir apskaitomas sandoris, pateiktas pasiūlymas ir visa tai saugiai laikoma blokų grandinės paskirtoje „knygoje“, kuriai nereikia jokios centralizuotos kontrolės. Verslo įvykiai, kontraktai, turtai ir kitokie verslo duomenys kaupiami ir automatiškai „persiunčiami“ į atskirus blokus. Kai blokai prisipildo, jie nuosekliai prijungiami prie grandinės. Praktikoje naudojamos „blokų grandinės“ yra skaitmeninės technologijos, skirtos valdyti skaitmenines sutartis tarp organizacijų. Pavadinimas „blockchain“ atsirado dėl to, kad verslo operacijos buvo apskaitomos grupėmis, kurios pavadintos blokais. Tačiau tai nėra vien verslo operacijų tradicinė duomenų bazė. Tai naujas būdas saugoti informaciją ir ja dalintis tarpusavyje. Panašiai kaip internetas yra informacijos tinklas, taip ir „blokų grandinė“ yra vertės tinklas arba pasitikėjimo tinklas. „Blokų grandinę“ sudaro sąskaitų knyga (shared ledger), nuolatinė duomenų bazė ir nuolat perkeliami duomenys. Ši sistema ypatinga tuo, kad internetu, be jokių tarpininkų, galima perkelti unikalius turtus.

Kita unikali „blokų grandinės“ savybė, daranti įtaką apskaitai, – papildomas trečiasis kiekvienos operacijos įrašas – savotiška trejybinė apskaita. Tvarkant apskaitą tradiciniu dvejybiniu įrašu, kiekviena kompanija turi savarankišką apskaitos sistemą. Atliekant auditą ir norint įsitikinti, ar ūkinės operacijos yra tiksliai ir teisingai įrašytos apskaitoje, tenka gaišti daug laiko įvairiems patikrinimams, tarp jų ir ryšiams tarp įmonių. Nors tokių patikrinimų vertė nėra didelė, bet audito darbas yra brangus ir darboimlus. „Blokų grandinėje“ operacijos ne tik chronologiškai tiesiai įrašomos į sugrupuotus žurnalus, bet ir sukuriamas trečiasis įrašas, kurį mato visi tos grandinės tinklo dalyviai.

 

Trejybinio įrašo sukūrimo pavyzdys

Jeigu dvi šalys vykdo verslo operacijas, sistema panaudoja suderinimo procesą, kad galėtų tikrinti kiekvieną naują operaciją, sukurti trečiąjį įrašą ir po to perkelti jį į bendrai valdomą sąskaitų knygą.

 

 

 

 

1. G. Wiatt „Strategic Finance“ šių metų sausio 1 d. leidinio numeryje teigia, kad toks dvejybinio įrašo metodo pastiprinimas ir kiekvienos operacijos unikalus skaitmeninis parašas daro neįmanomus apgavikiškus neteisingus įrašus apskaitoje. Užtikrintas apskaitos skaidrumas ir nuolat atnaujinami duomenys, automatiškai įrašomi į paskirstytas duomenų bazes, vadybininkams ir auditoriams tiekiami realiu laiku.

Taigi, kaip teigia Hitendra Patil straipsnyje „Why and How Accountants Should „Think Blockchain“ (AccountantsWorld, Nov. 13, 2018) „blokų grandinė“ yra fenomenaliai nauja galimybė, todėl apskaitos specialistai privalo tinkamai pasirengti. Šios technologijos naujoviškas išskirtinumas ir galimi pavojai profesijai yra rimtas iššūkis.

Apibendrinant „blokų grandinės“ ypatumus apskaitai, galima išskirti tokius svarbiausius dalykus:

• „blokų grandinė“ leidžia saugiai dalintis įrašytų įvykių informacija, nereikalaujant trečiosios šalies įsikišimo,
• kadangi dalyvaujančios „grandinėje“ organizacijos gali operatyviai atlikti gana veiksmingus patikrinimus, jokie kiti įvykiai į „blokų grandinę“ neįrašomi,
• klastoti „blokų grandinės“ duomenis yra ne tik labai sudėtinga, bet ir pernelyg brangu.

 

Tai reiškia, kad galima drastiškai mažinti laiką, pastangas ir sąnaudas, kurių reikia kiekvienam verslui siekiant sukurti apskaitos sistemą ir ją valdyti. Be to, galima beveik visiškai išvengti tradicinio verslo įvykių apskaitos audito. H. Patil teigia, kad šie du „blokų grandinės“ veiksniai yra tokie reikšmingi, kad apskaitos specialistai juos tikrai išnaudos ateityje. Tačiau, dėl „blokų grandinės“ pasikeitus finansų vadovų ir auditorių vaidmenims, teks tradicinės apskaitos specialistams persikvalifikuoti ir įgyti papildomų kompetencijų.

 

Pavojai ir kliūtys apskaitos profesijoms

Remiantis atliktais tyrimais, per artimiausius 3–5 metus robotai turėtų pakeisti tai, ką ištisus dešimtmečius daro dauguma apskaitos ir audito specialistų. Dramatiški technologinių inovacijų ir investicijų pokyčiai jau nieko nestebina ir kelia didžiulį nerimą. Nors yra IT specialistų, gerai išmanančių išmaniąsias technologijas ir „didžiųjų duomenų“ bazes, tačiau reikia išmanyti, kaip geriausiai visa tai panaudoti praktiškai – tą geriau išmano apskaitos specialistai, tai yra jų sritis. Nors skaitmeninių technologijų ir apskaitos specialistų bendradarbiavimas yra būtinas, kol kas nėra aišku, kaip jį įgyvendinti. Technologijos keičiasi sparčiau nei verslo praktika arba švietimas. Prognozuojama, kad, jeigu apskaitos specialistai laiku neįgis reikalingų IT kompetencijų, tai IT specialistai, išmokę tvarkyti apskaitą, gali pakeisti apskaitininkus. Ar tai realus pavojus apskaitos profesijai? Tokių būgštavimų apstu JAV profesinėje spaudoje. Pavyzdžiui, elektroninis leidinys „AccountingToday“, nuolat atliekantis apklausas ir tyrimus, skelbia praktiškus patarimus, kaip pasirengti „ketvirtajai industrinei revoliucijai“, kaip pergyventi „ekonomikos transformaciją“. Niujorko universiteto Stern verslo mokyklos profesorius David Yermach, remdamasis atliktų tyrimų rezultatais, tvirtina, kad audito profesija vis tik turėtų numirti per ateinančius 10 metų. „Blokų grandinės“ pritaikymas audito poreikį gali sumažinti net 97 proc. Auditoriai ateityje galėtų varžytis tarpusavyje tik savo darbo našumu: kas turės greičiau dirbantį kompiuterį ar geresnę programinę įrangą. Apgavysčių apskaitoje gal ir gali dar pasitaikyti, bet manoma, kad jos turėtų būti beveik neįmanomos. Taigi, nepaisant didžiulio entuziazmo, kurį sukėlė apskaitoje „blokų grandinės“, pavojai ir kliūtys visuotiniam jų paplitimui išliko. Ne tik nepakankama darbuotojų kvalifikacija, jų nekompetencija, apskaitos sistemų „uždarumas“, bet ir veikiantys įstatymai, taisyklės gali būti rimtos kliūtys sėkmingam „blokų grandinės“ pritaikymui laiku. Organizacijų vadybininkai turi tikėti naujovių naudingumu ir ne tik būti susipažinę su „blokų grandinės“ veikimo ypatumais, bet ir suprasti, kaip reikia perkvalifikuoti darbuotojus ir pertvarkyti apskaitos sistemas. Svarbiausia jau dabar pradėti domėtis išmaniosiomis technologijomis ir kuo platesnio jų pritaikymo apskaitoje galimybėmis. Technologiniai įrankiai, kuriuos dabar galima naudoti, yra gerokai pažangesni už naudotus prieš 2–3 metus. Tačiau galimybė pritaikyti dirbtinį intelektą ir robotus atskiroje organizacijoje gali būti neįveikiamas uždavinys jos finansų vadovui.

Atgarsiai Lietuvoje

„Ketvirtosios revoliucijos“ bangos jau atsirito ir iki Lietuvos. Žiniasklaidos priemonėse teigiama, kad su didžiausia rizika netekti darbo tarp kitų profesijų susiduria ir buhalteriai. Tikimybė, kad šioje srityje žmogaus darbą pakeis robotai, siekia net 99 proc.

O ką mano „AAM aktualijų“ skaitytojai?