Kauno AVMI informuoja, kad du vienos šeimos nariai į valstybės biudžetą privalės sumokėti beveik 13 tūkst. eurų GPM, delspinigių ir baudų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad gyventojai vertėsi transporto priemonių prekyba, nors šios veiklos buvo neįregistravę, neoficialių pajamų kilmę nepagrįstai mėgino įrodyti paskolomis grynaisiais pinigais iš giminaičių bei pažįstamų. „Kauno AVMI atkreipė dėmesį, kad per tikrintą laikotarpį sutuoktiniai nedeklaravo automobilių pardavimo veiklos pajamų, dažnai automobilius parduodavo pigiau nei įsigydavo, todėl neva iš kitų asmenų pasiskolintomis lėšomis siekė nuslėpti savo neapskaitytas pajamas. Paaiškinimai, kad nemažas kiekis automobilių buvo naudojamas šeimos narių poreikiams, o automobiliai registruoti jų vardu tik siekiant mažesnių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidų, inspektorių neįtikino. Akivaizdu, kad veikla turėjo tęstinumą, nes atlygintino pobūdžio transporto pardavimo sandoriai buvo sudaromi nuolatos. Todėl LVAT patvirtino Kauno AVMI sprendimą, kad gyventojų veikla turi verslo požymius, o jos tikslas – siekti ekonominės naudos“, – teigia Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė. Mokesčių inspektoriai taip pat išsiaiškino, kad gyventojų išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu gerokai viršijo pajamas: per vienerius iš tirtų metų šių asmenų išlaidos buvo net 6 kartus didesnės nei oficialios pajamos, o tais pačiais metais 59 proc. pajamų sudarė neva paskolos grynaisiais iš kitų asmenų. Tuo metu mokesčių mokėtojai įsigijo žemės sklypą, kitą nekilnojamąjį turtą bei įvairias transporto priemones, patyrė vartojimo ir draudimo išlaidas, tačiau patys sutuoktiniai niekur nedirbo, nebuvo įsigiję verslo liudijimų. Remiantis LVAT suformuota praktika, vien paskolų raštelių ir žodinių paaiškinimų apie galimą pasiskolintų grynųjų pinigų naudojimą dažnai nepakanka, nes sandoriai vertinami mokestiniu aspektu. Gyventojai, siekdami pagrįsti, kad gavo pinigines lėšas iš kitų šaltinių, privalo pateikti neginčijamus įrodymus, ypač tais atvejais, kai pajamų šaltinis yra ne paties mokesčių mokėtojo veikla, o kito asmens pajamos. Šiuo atveju netgi skolinusių asmenų paaiškinimai buvo prieštaringi: vienas iš paskolos davėjų mokesčių administratoriui teigė skolinęs verslui, nors sutuoktiniai neigė vykdę kokią nors veiklą, kitas – pats buvo prasiskolinęs.
Šaltinis: VMI