Naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa rodo, kad Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui kelia galimi kibernetiniai nusikaltimai ir nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulai. Anksčiau nerimą kėlusių rizikų dėl Europos valstybių įsiskolinimo ir geopolitinės įtampos svarba per pastarąjį pusmetį, įstaigų nuomone, sumenko. „Tikėtina, kad finansų įstaigų nerimas dėl galimos netvarios NT kainų raidos ar disbalanso šioje rinkoje sustiprėjo dėl spartaus skolinimo būstui, tačiau šiuo metu būsto kainos tebeauga lėčiau nei atlyginimai“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius. Kibernetinės atakos daugiausiai nerimo kelia didiesiems bankams. Tiesa, kol kas palyginti nedaug Lietuvos finansų įstaigų teko tiesiogiai susidurti su kenkėjiškais programišiais: tik keturios iš 39 apklaustų įmonių teigė susidūrusios su kibernetiniais nusikaltimais, bet nė viena iš jų nuostolių nepatyrė. Rizika, kad artimiausiu metu Lietuvoje įvyks didelis neigiamą poveikį šalies finansų sistemai turintis įvykis, per pusmetį, anot įstaigų, nepakito. Paklaustos, koks konkrečiai įvykis galėtų labiausiai pakenkti Lietuvos finansų sistemai, finansų įstaigos dažniausiai vardijo geopolitinius neramumus: „Brexit“, prekybos karus, JAV ir Irano konfliktą. Pasak apklaustų finansų įstaigų, galimybės mažinti daugumos rizikų poveikį finansų sistemai yra didesnės nei vidutinės. Tiesa, atspariausios rizikos, kurias sumažinti yra mažiausiai galimybių, anot apklaustųjų, yra būtent didžiausią grėsmę keliančios kibernetinės atakos ir netvari NT kainų raida.
Šaltinis: Lietuvos bankas