”Teisingumo ministerijos specialistai peržiūrėjo Baudžiamąjį kodeksą ir parengė pataisas, kurios įgyvendina baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose. Reformos tikslas – pagreitinti teisingumo vykdymo procesą, kad nukentėjusieji greičiau sulauktų teismų sprendimų ir atlygio už nusikaltimais patirtą žalą“, –sakė teisingumo ministras E. Jankevičius. Nuo pat Baudžiamojo kodekso priėmimo 2000 m. baudžiamoji politika daugiausia buvo griežtinamojo pobūdžio. Per šį laiką kriminalizuota sąlyginai daug nedidelio pavojingumo veikų, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga. Lietuva savo bausmių griežtumu išsiskiria tarp ES ir kitų demokratinių šalių. Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuvoje laisvės atėmimo bausmė skiriama iki 10 kartų dažniau. Baudžiamajame kodekse nurodyti ekonominiai MGL arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų sunkumas, per pastaruosius 20 m. iš esmės nesikeitė. Nusikalstamų veikų pavojingumas skaičiuojamas pagal nepakitusius dydžius, kurie dabar per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje. Galiojančiuose įstatymuose numatyta, kad už 250 eurų žalos padarymą žmogui galima skirti iki 3 m. laisvės atėmimo, o 12 tūkst. eurų jau vertinama kaip itin didelė žala, už kurios padarymą skiriamos 8 ar 10 m. laisvės atėmimo bausmės. Kitose ES valstybėse panaši laisvės atėmimo bausmė gresia už kur didesnės žalos padarymą: Slovakijoje – nuo 400 eurų, Suomijoje – nuo 500 eurų, Vengrijoje – nuo 1500 eurų. Pavyzdžiui, už 38 tūkst. eurų vertės finansinį sukčiavimą skiriama 8 metų laisvės atėmimo bausmė, o turtinio sukčiavimo atveju tokia pati 8 metų bausmė taikoma už beveik tris kartus mažesnę sumą. Dėl nepagrįstai griežto kriminalizavimo ikiteisminio tyrimo įstaigos ir teismai yra apkrauti dideliu darbo krūviu. Tai lemia ilgai trunkantį baudžiamąjį procesą ir nepateisinamai lėtą teisingumo vykdymą. Patobulintas Baudžiamasis kodeksas bus veiksmingesnis įrankis įgyvendinti teisingumą, baudžiamoji atsakomybė nebus mažinama už korupcinius, smurtinius nusikaltimus, prekybą narkotikais. Baudžiamojo įstatymo pakeitimuose siūloma griežtai bausti tik už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus. Už smulkius turtinius nusikaltimus (radinio pasisavinimas), smulkius ekonominius nusikaltimus (kredito panaudojimas ne pagal paskirtį) bei smulkius finansinius nusikaltimus (nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai) būtų taikomos ne baudžiamosios, o administracinės ar kitos teisinės atsakomybės priemonės. Projekte siūloma, kad baudžiamasis įstatymas būtų pagrįstas dabartinę valstybės ekonomikos plėtrą atitinkančiais rodikliais. Nustatant naujus ekonominius dydžius, pagal kuriuos „matuojamas“ tokių nusikaltimų pavojingumas, buvo remtasi užsienio šalių gerąja praktika. Kitose ES valstybėse didelės vertės ar didelės žalos piniginė išraiška dažnai yra net keliolika kartų didesnė negu Lietuvoje, Estijoje – 400 tūkst. eurų, Slovakijoje – 132 tūkst. eurų, Vengrijoje – 146 tūkst. eurų ir pan., o Lietuvoje – 12 tūkst. eurų arba ekonominių nusikaltimų atvejais – 8 tūkst. eurų.
Šaltinis: Teisingumo ministerija