- Aktualijos.lt - http://aktualijos.lt -

Lietuva po COVID-19: investicijos, kurios keis ekonomikos DNR

Pramonės įmonių skaitmeninimas ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas,
dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, medicinos
paslaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tai tik keletas iš Finansų
ministerijos siūlomų ilgalaikių investicijų, kurios po pandemijos padėtų atsitiesti šalies
ekonomikai ir ilgainiui ją iš esmės pakeistų.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dabartiniai pokyčiai globalioje ekonomikoje, kuomet
siekiama trumpinti ir keisti verslo tiekimo grandines, plėsti gyvybės mokslų ir medicinos pramonę
bei spartinti perėjimą prie skaitmeninės ir klimatui draugiškos ekonomikos, yra puiki galimybė
Lietuvai.
„Turime ja kuo greičiau ir efektyviau pasinaudoti – spartindami jau suplanuotas investicijas ir
pritraukdami naujų strategiškai svarbiose srityse. COVID-19 krizės pradžioje skirtų trumpalaikių
priemonių neužtenka, būtina ieškoti sprendimų, kaip mūsų šalis gyvens toliau. Kaip atsigaus ir
pralenks kitas. Todėl parengėme ir visuomenei pristatome ilgalaikių investicijų ekonomikos
skatinimui planą. Jis sudarys sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai,
subalansuotam vystymuisi, inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai. Turime
galimybę pakeisti Lietuvos ekonomikos DNR“, – sako finansų ministras V. Šapoka.
Finansų ministerijos plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis
kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė
infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso
numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis –
paspartintos jau suplanuotos investicijos. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos
pagal savo kompetencijų sritis.
Žmogiškasis kapitalas – švietimo sistemos reakcija į rinkos poreikius bei mokslinio potencialo
didinimas
Šiuo prioritetu siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius
specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat
siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams
tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.

Tam numatytos tokios priemonės kaip skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms
studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir
edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo
vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms
grupėms ir kt.
Skaitmeninė ekonomika ir verslas – greitesnis perėjimas skaitmeninės ekonomikos link
Šios investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo
modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat
eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir
infrastruktūros kūrimas.
Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir
dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams;
finansinių priemonių, skatinančių monių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra;
spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei
kt.
Inovacijos ir moksliniai tyrimai – inovacijų ekosistemos stiprinimas
Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir
verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų
ir medicinos paslaugoms bei pramonei.
Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei
mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus
atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir
biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose
srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros
kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių
sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.
Ekonominė infrastruktūra – lėšos infrastruktūrai nukreipiamos šalies ekonomikos potencialui
didinti

Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą,
investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies
viduje gerinimą.
Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė
zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas;
jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra;
geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo
drenažo diegimas bei kt.
Klimato kaita ir energetika – tvaraus ekonomikos modelio vystymas
Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos
efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.
Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų
ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties
statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir
plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų
naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija,
panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.
 Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje
atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi
visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje
perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.
Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą Finansų ministerija rengė bendradarbiaujant su
kitomis ministerijomis, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) „Investuok Lietuvoje“.
Plane numatyta subalansuota ekonomikos plėtra, išnaudojant ne tik Vilniaus potencialą, bet ir
regionus.
Plane bus numatyti priemonių siekiami rezultatai, įgyvendinimo laikotarpiai, skiriamos lėšos bei
atsakomybės pagal ministerijas. Finansų ministerija stebės priemonių įgyvendinimą, apie jų
pažangą bus nuolat informuojama Vyriausybė ir visuomenė.
Šiuo etapu skelbiame Lietuvos ateities ekonomikos DNR (ilgalaikių investicijų ekonomikos
skatinimui plano projektą) viešajam aptarimui. Planą galite rasti čia [1], jo pristatymą – čia. [2]

Šaltinis: Finansų ministerija