Vyriausybė pritarė: Sausio 13-oji galėtų tapti nedarbo diena

Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių diena, o
tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti. Tiesa, kadangi Lietuva ir taip turi itin daug tokių švenčių
dienų, o ekonomikai ir biudžeto surinkimui kiekviena jų atsiliepia neigiamai, rekomenduojama
naują laisvą dieną skelbti vietoje jau esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai.
Trišalė taryba Sausio 13-ąją siūlo vietoj Vėlinių
Praėjusią savaitę vykusio Trišalės tarybos posėdžio metu nuspręsta, kad Sausio 13-oji galėtų būti
skelbiama šventine diena vietoje Lapkričio 2-osios, Vėlinių. Ši data tarp nedarbo dienų įtraukta
2019 metais. Dirbti jau daug metų nereikia ir lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną. Lapkričio
pirmosiomis dienomis įprasta lankyti artimųjų kapus.
Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo
laiko apskaitą ar jeigu tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Lietuva – viena daugiausiai šventinių dienų turinti ES
Lietuva yra viena iš daugiausia švenčių dienų – 16 turinčių ES valstybių narių. Nedarbo diena
paskelbus ir Sausio 13-ąją ir neatsisakant esamos nedarbo dienos, jų iš viso būtų 17. Tiek šventinių
dienų Europos Sąjungoje turi tik Bulgarija ir Vengrija, o bendras Europos Sąjungos šventinių dienų

vidurkis – 12. Skaičiuojama, kad dėl 1 nedarbo dienos valstybės biudžetas netenka apie 50 mln.
eurų. Vyriausybės išvados paprašyta tada, kai Sausio 13-osios, kaip galimos nedarbo dienos,
klausimas pradėtas svarstyti Seime. Trišalė taryba dar vasarį priėmė sprendimą, kad Sausio 13-oji
galėtų būti skelbiama nedarbo diena, tačiau nepritarė Seimo siūlymui atsisakyti laisvos Gegužės 1-
osios – Tarptautinės darbo dienos. Šiuo metu Laisvės gynėjų diena yra Atmintinų dienų sąraše,
tačiau yra darbo diena.
Darbo kodekse numatytos švenčių dienos:
1. Sausio 1-oji – Naujųjų metų diena.
2. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
3. Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
4. Krikščioniškų Velykų sekmadienis.
5. Pirmadienis po krikščionių Velykų.
6. Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena.
7. Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena.
8. Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena.
9. Birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena.
10. Liepos 6-oji – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena.
11. Rugpjūčio 15-oji – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena).
12. Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena.
13. Lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.
14. Gruodžio 24-oji – Kūčių diena.
15. Gruodžio 25-oji – pirmoji Kalėdų diena.
16. Gruodžio 26-oji – antroji Kalėdų diena.
Šaltinis: Vyriausybė