Pirmasis finansų ministras

logo_srtrf

1918 m. lapkričio 9 d. prof. A. Voldemaras pranešė Valstybės Tarybos prezidiumui, kad jam pavyko sudaryti ministrų kabinetą, ir pristatė jį patvirtinti. Iš prezidiumo buvo gautas tokio turinio raštas: „<…> Mes, Valstybės Taryba, patvirtiname Ministerio Pirmininko pristatytą Kabinetą, susidedantį iš Pirmininko ir užsienių ministerio prof. A. Voldemaro, vidaus reikalų ministerio adv. Vl. Stašinsko, teisingumo ministerio adv. P. Leono, finansų ministerio adv. Martyno Yčo, švietimo ministerijos valdytojo Jono Yčo, ūkio ir valstybės turtų ministerio J. Tūbelio.“

Pirmosios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės finansų ministras Martynas Yčas šias pareigas ėjo net trijuose ministrų kabinetuose iki 1919 m. balandžio 12 d. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, žymus teisininkas ir politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, vienas pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų, publicistas, redaktorius, leidėjas, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto garbės daktaras gimė 1885 m. lapkričio 13 d. Šimpeliškių sodžiuje, Biržų apskrityje.

Paskirtas finansų ministru, vėliau M. Yčas rašė, „štai man teko užtraukti pirmąją Lietuvos Valstybės vidaus paskolą – 30 000 markių. Tą paskolą davė pati Valstybės Taryba. Šešiems ministeriams padalinau po lygiai: kiekvienas gavo 5 000 markių, su kuriomis pradėjo organizuoti ministerijas“.

Tuo metu Vilnių iš visų pusių supo spygliuotų vielų tvoros. Tad M. Yčas tas vielų tvoras pardavė kažkokiam Vilniaus pirkliui ir tą pinigų sumą užregistravo Valstybės ižde kaip pirmąsias lietuviško iždo pajamas.

1918 m. pabaigoje, prieš Kalėdas, M. Yčas ir A. Voldemaras išvyko į Vokietiją dėl 100 mln. markių paskolos, kurią pavyko gauti. Nors tai buvo materialinis pagrindas valstybei kurti, jos kariuomenei organizuoti, vėliau krikščionys demokratai daug metų kalbėjo, kad jie pabėgo iš Vilniaus, bijodami bolševikų.

Apie M. Yčą pasakojama, kad jis buvo „pilno veido, nedidelių linksmų akių, drimbą gan dideli ūsai, visados geros nuotaikos, pilnas humoro, puikus anekdotų pasakotojas. Sėdimas sistemingas darbas – ne jo būdui. <…> Manė, kad politikas turi būti materialiai nepriklausomas, todėl pats valdžion sakėsi neisiąs, kol neturėsiąs bent milijono“.

Anot sūnaus profesoriaus M. Yčo, M. Yčas mėgo patogumą: „Keliaudavo pirmąja klase ir apsigyvendavo geriausiuose viešbučiuose. Yčo šeima Kaune sukūrė patriarchalinį vienetą su visokiomis tarnaitėmis ir slaugėmis. Vasarą šeima ir baldai, bet be Martyno Yčo, išsikraustydavo Palangon.

1921 m. birželio 28 d. žinomi žmonės, tarp jų ir M. Yčas, įsteigė Lietuvių klubą, kurio tikslas buvo duoti užsienio svečiams progą susitikti su Lietuvos piliečiais. Tačiau faktiškai šis klubas tapo kortavimo buveine. Be kortavimo, M. Yčas retkarčiais medžiodavo antis ir kurapkas, kartą mėgino slidinėti, bet susilaužė koją ir po to fiziniu sportu nustojo domėtis.“

Visa kas kita – ekonominė M. Yčo veikla. Grįžęs į Lietuvą, jis prisidėjo savo darbu ir iniciatyva prie 7 pramonės ir prekybos įstaigų, dėl ko pradėjo nesutarti su uošviu J. Šliūpu, nes, kaip rašo M. Yčo sūnus, senelio investuoti pinigai ėmė tirpti dėl visokių Yčo „biznių“: įkūrė nemažai įmonių, kurios vėliau žlugo, kaip ir Lietuvos garlaivių bendrovė.

Pati didžiausia ekonominė M. Yčo nesėkmė buvo Prekybos ir Pramonės banko, kurio steigėjai 1919 m. gruodžio 12 d. buvo broliai Yčai, žlugimas. 1925 m. paaiškėjo, kad bankas 1924 m. turėjo 2 977 223 litų nuostolių. 1936 m. iškėlus bylą dėl banko žlugimo, greta kitų kaltinamuoju buvo patrauktas ir M. Yčas. Jis buvo pripažintas kaltu pagal porą straipsnių, tačiau dėl nusikaltimo senaties liko nenubaustas.

1940 m. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, M. Yčas iš pradžių dar nesiryžo išvykti iš Lietuvos. Tačiau iš pažįstamųjų sužinojęs, kad tuoj prasidės areštai ir jis pats yra areštuojamųjų sąrašuose, bei spaudžiamas šeimos, pasiekė tuo metu vokiečių valdomą Klaipėdą. Vėliau Karaliaučiuje susitiko su sūnumi Martynu, dar vėliau į Karaliaučių atvyko ir M. Yčo žmona su trimis dukromis.

Prasidėjo tremtinių kelionės – Berlynas, Barselona, Lisabona, Brazilija. Yčams belaukiant laivo į Niujorką, 1941 m. balandžio 5 d. M. Yčą ištiko širdies smūgis. Jis palaidotas Rio de Žaneiro Šv. Jono Krikštytojo kapinėse.

Jolanta SURGAILĖ

Yčas Martynas

Pirmosios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės finansų ministras Martynas Yčas