Sumanymų daug, pinigų – nėra 1930 m. tarpukario Lietuva pompastiškai minėjo Vytauto Didžiojo 500-ąsias metines. Vyriausybės nutarimu 1930 m. oficialiai buvo vadinami Vytauto Didžiojo metais. Pagerbti didįjį Lietuvos kunigaikštį, sukakus 500 metų (1430–1930) nuo jo mirties, pirmoji paragino Lietuvai …

  Nepatikimi rodikliai Prieškario Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) 1938 m. pradžioje veikė 123 akcinės bendrovės. Įmonių skaičiumi ir gamybos apimtimi pirmavo prekybos, maisto ir tekstilės pramonė. Jos įmonėms priklausė 53 proc. balanso aktyvų, kurių struktūra pateikiama lentelėje. Kaip matome, daugiau kaip …

  Neabejingas buhalteriams Prieškario Lietuvos talentingas dailininkas Juozas Penčyla (1908–1978) pelnytai vadinamas visuomenės dokumentininku. Jis meistriškai piešdavo įžymių žmonių šaržus ir karikatūras, kuriose negailestingai išjuokdavo finansinius sukčius. Pasakojama, kad sukčiai ir aferistai karikatūrų bijodavo labiau, nei atsidurti už grotų. Gausioje …

  Besikuriančios tarpukario Lietuvos statybinių medžiagų pramonės buhalteriams stigo praktinio patyrimo ir metodinės paramos. Plačiau apie tai docento daktaro Leono KRIVKOS straipsnyje.   „Statybų duonos“ savikaina Tarpukario Lietuvos statybinių medžiagų pramonės atsiradimas siejamas su brolių Vailokaičių pastangomis įsteigta Palemono plytine, …

  „Žydai yra tauta, kaip visos tautos – nei geresnė, nei blogesnė, tik kitoniška.“ A. Einšteinas   Kitataučių sąskaitybos knygos Didysis kunigaikštis Vytautas Lietuvoje gyvenantiems žydams (toliau – litvakai) suteikė daug privilegijų, kurios paskatino kitataučius plėtoti finansų ir prekybos verslą, …

  „Patirties liežuvis skelbia didžiausią tiesą.“ Arabų patarlė   Maršrutinės sistemos pradžia Tarpukario Lietuvos avalynės gamintojai pirmieji pritaikė vakarietišką pusfabrikačių apskaitos ir kontrolės sistemą, kuri buvo pažangesnė. Akcinės bendrovės „Batas“ (Šiauliai) buhalterija vietoj paskyrų pradėjo naudoti maršrutinius lapus (juos vadindavo …

  Aprašė patirtus įspūdžius Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvai labai stigo finansinės paramos. Remti savo šalį 1916 m. ėmėsi Amerikoje įkurta Lietuvos atstatymo bendrovė (toliau – LAB). Kaune įsikūrė šios bendrovės skyrius, kuriam vadovavo energingas verslininkas A. Vosylius. Jis sumanė dalį …

„Prekinių malūnų 1938 m. buvo 108 ir jų gamybos vertė sudarė 22 mln. litų.“ Iš Lietuvių enciklopedijos   Dvejopi malūnai Prieš aptariant temą, atskirkime prekinius malūnus nuo ūkinių. Prekiniai malūnai pateikiamoje lentelėje pažymėti 1, 3 ir 4-uoju eilės numeriais. Jų …

„Iš istorijos mes ne vien savo tautos praeitį pažįstame, bet joje surandame savo tautos dvasios jėgas ateičiai kurti.“ Finansininkas Juozas Audėnas-Audickas (1898–1982)   Nauji reikalavimai Istorinė patirtis rodo, jog akcinių bendrovių atsiradimas yra susijęs su stambiojo kapitalo koncentravimu. Šiais akcinės …

Draudikai Prieškario Lietuvoje veikė 6 draudimo įmonės: Finansų ministerijos prižiūrima Valstybės draudimo įstaiga, 3 akcinės ir 2 kooperatinės draudimo bendrovės. Pagal piniginių operacijų apimtį draudikai nedaug atsiliko nuo tuometinių bankų. Dažniausiai jie drausdavo turtą nuo ugnies. Beje, tais laikais draudimo …

Stigo buhalterių Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais daugiau kaip du trečdaliai buhalterių dalykiškai buvo prastai parengti. Tačiau ir tokių buhalterių stigo. Todėl buhalterijose laikinai įsidarbindavo gimnazistai ar šiaip atsitiktiniai žmonės. Labai stigo kvalifikuotų buhalterių centrinėms įstaigoms. Apie jų stygių liudija laikraščiai. …

Savikainos kalkuliavimo Lietuvoje pirmtakas Nedaug kas žino, kokį ryškų pėdsaką apskaitos raidoje paliko rašytojo Balio Sruogos brolis Kazys. Apie tai rašoma docento daktaro Leono KRIVKOS straipsnyje. Jaunėlis Kazys Tarpukario Lietuvą garsino ne tik broliai Vileišiai, bet ir Sruogos: Adolfas vadovavo …

„Kurdami savo ateitį visados privalome žiūrėti, kas buvo praeityje,kad būtų aiškiai matyti, kokių laimėjimų esame pasiekęir ką dar reikia pasiekti.“ Tarpukario valstybininkas Jonas VILEIŠIS Įstatymo sandara Pirmajame paragrafe apibrėžta įstatymo paskirtis. 2, 3, 4 ir 5-ajame paragrafuose apibūdinami apskaitos registrai. …

StS Paskelbus nepriklausomybę, net šešerius metus Lietuvos akcinių bendrovių ir prekybos įmonių buhalteriai vadovavosi 1913 m. rusišku Prekybos pirklių knygų įstatymu. Todėl savojo lietuviško įstatymo įteisinimas buvo ypač aktualus. Tikimės, jog šių dienų buhalteriams bus įdomu susipažinti su šio įstatymo …

Ap­skai­ta Lie­tu­vos mui­ti­nė­se „Mū­sų mui­tas – mū­sų iž­das.“ Iš Lie­tu­vos Met­ri­kos Reikš­min­gas pa­ja­mų šal­ti­nis Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je, ne­skai­čiuo­jant per­ėji­mo punk­tų, iš vi­so vei­kė 24 mui­ti­nės. Dar ke­tu­rios – Vil­niaus, Ke­nos, Tur­man­to ir Va­rė­nos – bu­vo įsteig­tos at­ga­vus Vil­niaus kraš­tą. At­si­žvel­giant į …

Bu­hal­te­rių „par­duo­tos va­sa­ros“ li­go­nių ka­so­se LK pirm­ta­kės Žiups­ne­lį ži­nių apie pir­mų­jų pri­va­čių li­go­nių ka­sų (to­liau – LK) stei­gi­mą Lie­tu­vo­je ran­da­me nuo lai­ko pa­gel­tu­sia­me 1898 me­tų „Lie­tu­vos dar­bi­nin­ke“. Ja­me ra­šo­ma, kad Kau­ne bro­lių Šmid­tų, bro­lių Til­ma­sų ir Co dirb­tu­vė­se pra­dė­jo veik­ti …

Ap­skai­ta „deg­tu­kų ka­ra­liaus“ val­do­se Deg­tu­kai rei­ka­lin­gi kiek­vie­nam Ne­ka­rū­nuo­tų ka­ra­lių bū­ta vi­so­kių: val­sų, au­to­mo­bi­lių, net varg­die­nių. Is­to­ri­jai ži­no­mas ir „deg­tu­kų ka­ra­lius“, ku­ris, be­je, ne­blo­gai iš­ma­ny­da­mas są­skai­ty­bą, ne­prie­kaiš­tin­gai tvar­kė šios pra­mo­nės fi­nan­sus. Lie­tu­vio au­siai ne­skam­bi jo pa­var­dė mi­ni­ma bri­tų, šve­dų, len­kų, lie­tu­vių …