Laisvės privalumais paženklinti 1920 m.

Šimtmečiu nutolę metaiAtsiriboję nuo politinių įvykių, bandykime buhalterio žvilgsniu apibūdinti laisvės privalumais paženklintus 1920-uosius. Apibūdinti nelengva, nes vos tik atgimusiai valstybei rūpėjo ne apskaitos tvarkymas, o iškilę pavojai dėl nepriklausomybės praradimo. Tarpukario Lietuvos buhalteriams iki 1924 m. teko vadovautis svetimos …

Prieškario Lietuvos „rokfeleriai“

Buvęs „Žagrės“ buhalterisTurtingiausiu žmogumi prieškario Lietuvoje buvo laikomas Jonas Vailokaitis. Žmonės, jį laikę turtingumo simboliu, sakydavo: „Turtingas kaip Vailokaitis.“Būsimasis milijonierius karjerą pradėjo dirbdamas Marijampolės „Žagrės“ draugijoje buhalteriu. Šiam verslininkui, turinčiam ekonomisto išsilavinimą, pavyko išvengti reikšmingų finansinių klaidų ir pasiekti neregėtą …

Gėrimo pavadinimo istorijoje – ir buhalterio pavardė

Gazuotas gaivusis gėrimas „Coca-Cola“ šiuo metu yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Panaršius praeities lobyną, pavyko atskleisti šio saldaus burbuliuojančio gėrimo pavadinimo atsiradimo istoriją. Paaiškėjo, kad joje yra ir sumanaus amerikiečių buhalterio pavardė. Vizitinė kortelėŠio gėrimo, kurį vartotojai dažniausiai vadina tiesiog „Cola“, …

Rūta, tik… geležinė

Lietuviško kompiuterio gimimasTolimais Chruščiovo valdymo metais (1963) Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos Specialaus konstravimo biuro specialistams pavyko sukurti pirmąjį lietuvišką antros kartos kompiuterį, skirtą buhalteriniams skaičiavimams, rašoma „Pirmojoje „Rūtoje“ (V., 2017). Šie metai laikomi kompiuterių techninės įrangos ir informatikos užuomazgos metais …

Prieškalėdinis tarpukario Kaunas

Prieš 80 metų (1939 m.) „Lietuvos žinių“ reporteris aprašė tarpukario Kauną Kalėdų išvakarėse. Anot reportažo autoriaus, Kalėdos ir Naujieji metai kauniečiams buvo patys brangiausi. Mat prieškalėdiniame šurmulyje kauniečių šeima išleisdavo vidutiniškai nuo 100 iki 300 litų. „Pasiturintiems – pramoga, o mažiau …

Po istorinės pergalės raštininkai plušėjo išsijuosę

Didieji raštininkaiRaštininkų atsiradimą skatino rašytinių dokumentų srautų didėjimas. Todėl Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis įsteigė valdovo kanceliariją, kurioje dirbę raštininkai buvo tituluojami didžiaisiais raštininkais. Kanceliarijos svarbą valstybėje reglamentavo Lietuvos Statuto skyriuose „Apie valdovo asmenį“ įrašyti straipsniai, reguliavę ten dirbusių raštininkų darbą. …

Raktas į karjeros aukštumas – atkaklus darbas ir tobulėjimas

Didelę įtaką tarpukario Lietuvos akcinių bendrovių vyriausiųjų buhalterių karjerai turėjo jų išsilavinimas ir amžius. Straipsnyje aptariamos trys apskaitos vadovų amžiaus grupės: jaunatvės (18–34 m.), vidutiniojo (35–60 m.) ir vėlyvojo (per 60 m.). Jaunatvės grupėŠiai buhalterių grupei tiktų lietuvių patarlė: „Prisiskaldyk malkų …

Viešino ekonomines problemas ir neleido valdžiai snausti

Ekonominių studijų draugijaPrieškario Lietuvoje veikė dvi panašiai vadinamos draugijos: Ekonomistų, į kurią susibūrė nedidelė grupelė aukštąjį mokslą baigusių ekonomistų, ir 1929 m. įsteigta Ekonominių studijų (toliau – ESD), kuriai priklausė buhalteriai, finansininkai, mokslininkai, pramonininkai, žurnalistai, net VDU studentai. Iš jų išsiskyrė …

Signataras karjerą pradėjo buhalterio kėdėje

Karjeros pradžiaApskaitos specialisto žvilgsniu bandysime apžvelgti Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vailokaičio (1886–1944) pirmuosius ekonominės veiklos žingsnius, einant buhalterio pareigas Lietuvių krikščionių ūkio draugijoje „Žagrė“. Parengti apžvalgą nebuvo lengva, nes nesinorėjo kartoti kitų autorių minčių apie šią iškilią asmenybę. Teko raustis …

Sibiro košmarai buhalterių nesugniuždė

Verti atminties ir aptarimo Kasmet Lietuvoje minima Vilties ir gedulo diena. Jos atskaitos taškas – 1941 m. birželio 14 d., kai sovietinės represinės struktūros įvykdė pirmąjį mūsų šalyje žiaurų masinį šeimų trėmimą į Rusijos rytinę dalį. Tarp lietuvių tremtinių atsidūrė nemažai ir …

Labiausiai rūpėjo teisybę pasakyti (Retro skaitiniai atostogaujančiam)

JAV lietuvių visuomenės veikėjas, rašytojas, gydytojas Algirdas Margeris (tikroji pavardė Konstantinas Šeštokas), gimė Vilkaviškio apskr., Paežerių vls., Sarmačinų kaime. Valdžios persekiojamas už dalyvavimą streikuose, 1907 m. emigravo į JAV. 1967 m. išėjęs į pensiją, grįžo į tėvynę. Emigracijoje įsitraukė į …

Buhalterijos užuovėjoje

Pasidomėjau garsiais žmonėmis, kurie, bėdai ištikus, ieškodavo užuovėjos buhalterijoje. Antai kunigui monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui sovietinė valdžia neleido iš tremties grįžti į Tėvynę, todėl jis apsigyveno Latvijoje ir įsidarbino kolūkio buhalteriu. Įkalintas Rasų darbo stovykloje, žymus prieškario Lietuvos teisininkas Zigmas Toliušis …

Ūkio savininkas buhalterio nesamdė

Senoliams sumanumo nestigo Metraščiai liudija, kad mūsų senoliams ūkiniame gyvenime sumanumo nestigo. Neturėdami nei popieriaus, nei rašymo priemonių, jie sugebėdavo užfiksuoti svarbiausius veiklos įvykius. Pavyzdžiui, senovės pirkliai žymėdavo savo prekes slaptomis žymomis, savotiškais „brūkšniniais kodais“. Suvokęs juose paslėptą prasmę, pirklys …

Apskaitos specialistų atranka ir įvaizdžio gerinimas

„Gera reputacija vietoje stovi, bloga – ristele bėginėja.“ Rusų patarlė   Įdarbindavo be atrankos Pirmaisiais tarpukario Lietuvos valstybingumo metais apskaitos specialistai įsidarbindavo naudodamiesi pažintimis ir žinomų visuomenėje žmonių rekomendacijomis. Protekcijomis pradėjo naudotis ne tik buhalteriai, bet ir valytojos bei namų …

Jaunieji prieškario Lietuvos buhalteriai

  Jaunieji apskaitos specialistai Ispanų patarlė sako: „Sulaukęs dvidešimties metų, žmogus yra tarsi povas, trisdešimties – liūtas.“ Suprask, „žvėrių karaliui“ jokios kliūtys nebaisios. Duomenų apie jaunuosius prieškario Lietuvos buhalterius beveik neturime. Apytiksliai apskaičiuota, kad 1934 m. trisdešimtmečių apskaitos specialistų buvo …

Apskaitos daigai senojo Lietuvos kaimo bendruomenėse

  Seniausias apskaitos vienetas Valakų reformos suformuotą senąjį Lietuvos kaimą sudarė didesnis ar mažesnis valakinių ūkių skaičius. Valako dydis priklausė nuo žemės rūšies. Jis galėjo būti mažesnis ar didesnis nei 20 hektarų. Manoma, kad tai – seniausias apskaitos vienetas, kurį …

Rankraščiai apie prieškario Lietuvos sąskaitybą

  „Patirties kaina įgyta išmintis yra vertingesnė už dvi, įgytas išsilavinimu.“ Airių patarlė 1934 m. aplankas Lietuvos centiniame valstybės archyve yra aplankas, kuriame saugomi 87 akcinių bendrovių rankraščiai. Paėmęs juos į rankas, pajunti tolimos praeities dvelksmą, ir lyg ekskursantas keliauji …

Apskaitos tvarkymas prieškario rangos organizacijose

13,5 mln. Lt vertės užsakymas Ilgiausias nepriklausomoje Lietuvoje Žemaičių plentas (195 km) buvo baigtas tiesti ir 1939 m. liepos 9 d. iškilmingai atidarytas. Plentą, nusidriekusį nuo Kauno, per Raseinius, Rietavą į Klaipėdą, projektavo ir statybai vadovavo Susisiekimo ministerijos Kelių valdybos …

Mokesčių rinkėjas, pasirinkęs apaštalo kelią

Mokesčių rinkėjas, pasirinkęs apaštalo kelią „Tur­tuo­lis val­do varg­šus, o kas sko­li­na­si, tam­pa sko­lin­to­jo ver­gu.“ Iš Pa­tar­lių kny­gos Mo­kes­čių rin­kė­jas Spren­džiant iš met­raš­čių, mo­kes­čių rin­kė­jo pro­fe­si­ja la­bai se­na. Yra ži­no­ma, kad dar ke­lis šimt­me­čius prieš Kris­tų mo­kes­čių ir prie­vo­lių tiks­lais bu­vo …

Ne­sens­tan­čios ak­tu­a­li­jos apie bu­hal­te­rius

Ne­sens­tan­čios ak­tu­a­li­jos apie bu­hal­te­rius Tar­pu­ka­rio dien­raš­čiuo­se „Lie­tu­vos ai­das“ ir „Lie­tu­vos ži­nios“ pa­vy­ko ras­ti ke­le­tą ne­sens­tan­čių ak­tu­a­li­jų apie bu­hal­te­rius. Po­žiū­rio į dar­bą ak­tu­a­li­jos Dien­raš­ty­je „Lie­tu­vos ai­das“ min­ti­mis apie dar­bo kul­tą da­li­ja­si iš Ame­ri­kos at­vy­kęs lie­tu­vis. Sve­čio iš už­jū­rio ma­ny­mu, Lie­tu­vo­je dar­bo …