Nesaldus skolininko gyvenimas, arba kodėl nemėgstame antstolio

Skolininkų kalėjimai Senuose metraščiuose aprašytos žiaurios bausmės, kurias viduramžiais skirdavo neišsimokantiems skolininkams. Viena jų – kreditoriaus pavergimas ir įkalinimas skolos duobėje. Lietuvoje toks skolininkų kalėjimas iki mūsų dienų yra išlikęs Panemunės pilyje. Pasak šios pilies prižiūrėtojo Antano Šveiberio, kuris gali daug …

Dviejų revizorių likimai

Gyvenimo patirtis primena: jei trūksta atkaklumo – nesitikėk ryškesnės sėkmės tarnyboje. Šią patirtį verta priminti šių dienų jauniesiems apskaitos specialistams. Reikia ne tik turėti konkretų tikslą, bet ir atkakliai jo siekti. Tą liudija dviejų prieškario Lietuvos revizorių likimai: vienas sėkmingai …

Neįpratęs buhalteriškai skaičiuoti, turtingas netapsi

Tarpininkai nesnaudė Suvalkiečiai mėgsta kartoti: „Visada geriau ridenti į save, negu nuo savęs.“ Prieškario Lietuvos ūkininkai pirmaisiais valstybingumo metais, deja, to nepaisė ir daug pelno „nuridendavo“ prekybos tarpininkams. Pastarieji, matydami, kad stambesnių ūkių ir dvarų savininkai neįpratę buhalteriškai apskaičiuoti pajamas, …

Reikalavo tikslios turto ir rinkliavų apskaitos

  Iždo apskaitininkai Prancūzų karinė valdžia Vilnių laikė svarbiu savo armijos užnugariu su maisto ir amunicijos sandėliais. Todėl, vos tik užėmusi miestą, valdžia įsakė reorganizuoti iki tol veikusią Vilniaus miesto dūmą ir magistratą. Vietoj jų buvo įsteigtas miesto municipalitetas, vadovaujamas …

Prieškario Lietuvos šeimų ūkių biudžetai

  Abejojančiam pirkėjui anglas primintų patarlę: „Ką pirkti, tarkis su pinigine.“ Matyt, laikydamiesi šios patarlės, prieškario Lietuvos statistikos specialistai ištyrė šeimų, gyvenančių Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, biudžetus. Tyrinėjimo rezultatai buvo apibendrinti ir oficialiai paskelbti 1939 m. leidinyje.   Parinktos analogiškos …

Skolą grąžins per graikiškas Kalėdas

  Kolegos buhalteriai turbūt yra girdėję sakant: „Sulauksi – skolą grąžins per graikiškas Kalėdas.“ Taip skolintojui primenama, kad jis bergždžiai tikisi atgauti paskolintus pinigus. Taigi pakalbėkime apie Kalėdų šventę. Liaudies kalboje išliko pagoniškas Kalėdų šventės vardas – „Colendae“, nors liturgijoje Kristaus …

Apskaitos tvarkymas prieškario Lietuvos tekstilės įmonėse

  Lietuvos tekstilės pramonė turi senas tradicijas, todėl prieškario metais šioje šakoje dirbo daugiau kaip trečdalis visų pramonės darbuotojų.   Tekstilininkai Tais laikais tekstilininkai didžiavosi Kauno „Drobės“ gelumbės fabriku. „Drobės“ aukštos kokybės profesinei aprangai skirtais audiniais vilkėjo sportininkai, geležinkelininkai, muitininkai, …

„Smetoninių“ laikų apskaitininko privataus gyvenimo užkulisiai

  Darbas darbą veja Tarpukario „Rytas“ išspausdino korespondento pokalbį su apskaitininku. Korespondento kalbinamas, pašnekovas pasakojo, kad per 6 metus apsiprato su apskaitininko pareigomis, nors pirmieji dveji darbo metai buhalterijoje jam buvo gerokai įgrisę. „Pradėsiu nuo darbo laiko. Kaip žinote, kasdien …

Bedarbio buhalterio aimanos

  „Dykoms rankoms velnias darbo atranda.“ Anglų patarlė   Atneškite raštelį – įdarbinsime Tarpukario „Lietuvos žiniose“ išspausdintas įdomus buhalterio A. Girulio straipsnis, kuriame aptariamos to meto buhalterijos personalo įdarbinimo ir jaunų apskaitos specialistų adaptacijos problemos. Kadangi kai kurios problemos aktualios …

Prieškario maisto pramonės įmonių buhalterijos

  Bekonų fabriko buhalterija Siekdama pagerinti šalies finansinę padėtį, prieškario Lietuvos Vyriausybė pertvarkė kiaulininkystės ūkio kryptį, pritaikydama jį prie Didžiosios Britanijos rinkos. Kaune buvo įsteigta mėsos gamybos ir prekybos akcinė bendrovė „Maistas“ (toliau – Maistas), kurioje 1926 m. pradėjo veikti …

Buhalterio Jono Vaivadiškio pasižmonėjimas sendaikčių turguje

„Nuo skurdo iki pertekliaus – didelis atstumas, o kelias atgal – labai trumpas.“ Japonų patarlė   Vaivadiškis Lietuviškosios apskaitos raidoje ryškią vietą užima buhalteris, diplomuotas ekonomistas Jonas Ilgūnas (1881–1956). Jis pirmasis prieškario Lietuvoje parengė kelis lietuviškus vadovėlius, skirtus buhalterijos kursų …

Poligrafijos gaminių išlaidų apskaita prieškariu

„1938 m. krašte veikė 52 poligrafijos įmonės, kurios atliko spaudos darbą 12 mln. litų sumai.“ Iš Lietuvių enciklopedijos Privilegijuota spaustuvė Prieškario Kaunas garsėjo spaustuvėmis ir spaudos leidiniais. Pati didžiausia ir moderniausia buvo „Spindulio“ spaustuvė, kurioje dirbo per 300 darbuotojų. Tai …

Į ministerijos buhalteriją atrinkdavo geriausius

Į ministerijos buhalteriją atrinkdavo geriausius Docentas daktaras Leonas KRIVKA iš archyvo fondų parinko žinių apie prieškario Finansų ministerijos buhalterius. Čia gimdavo valstybės biudžetai Tuometėje Finansų ministerijoje (FM) veikė trys departamentai: Finansų, Mokesčių ir Prekybos. Finansų departamentas išsiskyrė tuo, kad jo …

Antstolio akiratyje – ūkiai be apskaitos

Antstolio akiratyje – ūkiai be apskaitos Dar ir šiuo metu kai kas mano, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai kaime gali išsiversti be apskaitos. Šią nuomonę paneigia tarpukario Lietuvos bankrutavusių ūkių patirtis. Spaudėsi, kaip įmanydami Ekonomikos krizės metais prieškario „Lietuvos aidas“ …

Tarpukario buhalteriai – spaudos talkininkai

Tarpukario buhalteriai – spaudos talkininkai Įvykių metraštininkai Anot vieno įžymaus spaudos darbuotojo, žurnalistai panašūs į suflerius, nematomai sufleruojančius didžiojoje gyvenimo scenoje. Kai kas juos vadina įvykių metraštininkais. Šie metraštininkai stengiasi skaitytojams pateikti kuo aktualesnių ir įdomesnių žinių. Todėl iš senų …

Bu­hal­te­rė – šei­mi­nio gin­čo įkai­tė

Bu­hal­te­rė – šei­mi­nio gin­čo įkai­tė 1932 me­tų dien­raš­ty­je „Lie­tu­vos ai­das“ straips­ny­je su rub­ri­ka „Iš teis­mo sa­lės“ at­pa­sa­ko­ta by­la, pri­me­nan­ti ba­lan­džio 1-osios pokš­tą. Tik įsi­gi­li­nęs į jos tu­ri­nį, su­si­vo­ki, kad tai ne Me­la­gių die­nai skir­tas ra­ši­nys. Mat ja­me įvar­din­tos vi­sų pro­ce­so …

Gim­na­zi­jos, at­vė­ru­sios ko­mer­ci­nių ži­nių aruo­dą

Gim­na­zi­jos, at­vė­ru­sios ko­mer­ci­nių ži­nių aruo­dą Tęs­da­mi ko­mer­ci­nių da­ly­kų dės­ty­mo tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se te­mą (žr. „AAM ak­tu­a­li­jos“, 2006, Nr. 1, 2007, Nr. 8), šį kar­tą su­pa­žin­di­na­me su tuo­me­ti­nių ko­mer­ci­nių gim­na­zi­jų veik­la. „Skai­čiai ne­val­do pa­sau­lio, bet jie pa­ro­do, kaip pa­sau­lis val­do­mas.“ J. …

Tarpukario Kau­no bu­hal­te­riai

Tarpukario Kau­no bu­hal­te­riai Do­cen­tas dak­ta­ras LE­O­NAS KRIV­KA iš se­nų met­raš­čių pa­rin­ko ži­nių apie bu­hal­te­rius, tar­pu­ka­riu dir­bu­sius Kau­no įmo­nė­se. Be­veik gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mai Ren­giant šią ana­li­ti­nę ap­žval­gą, pa­nau­do­ti Lie­tu­vos cen­tri­nio vals­ty­bės ar­chy­vo do­ku­men­tai – Kau­no įmo­nė­se dir­bu­sių vy­riau­sių­jų bu­hal­te­rių 56 as­mens la­pai. …

Vy­tau­to Di­džio­jo epo­chos ap­skai­ti­nin­kai

Vy­tau­to Di­džio­jo epo­chos ap­skai­ti­nin­kai „Tau­ta ne­ži­nan­ti sa­vo pra­ei­ties, ne­tu­ri ir at­ei­ties“.Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius Nuo kri­vū­lės iki raš­ti­nės Lie­tu­vos Di­džio­jo Ku­ni­gaikš­čio dva­ro są­vo­ka at­si­ra­do Vy­tau­to Di­džio­jo lai­kais. Vė­les­ni ku­ni­gaikš­čiai, plė­to­da­mi su­kur­tą dva­ro struk­tū­rą, įstei­gė nuo­lat vei­kian­čią įstai­gą – dva­ro raš­ti­nę (kan­ce­lia­ri­ją). Iki …