Laikas ar laikai?

Turbūt ne visi žino, iš kur kilo posakis „laikas – pinigai“ (angl. time is money). Tai – viena iš Amerikos mokslininko ir politikos veikėjo Bendžamino Franklino (1706–1790) taisyklių straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“, parašytame 1748 m.Taigi šįkart pakalbėkime apie žodį laikas. …

Vartotinas ar ne?

Pasakymas konkurentabili kaina? Nevartotinas. Konkurentabilus yra neteiktinos darybos žodis. Turime būdvardį konkurencingas („galintis konkuruoti“ ar „sudarantis konkurenciją“). Todėl reikia sakyti konkurencinga kaina, kaip ir konkurencingas verslas, konkurencinga prekė, konkurencinga gamyba. Žodis valdininkas? Pats žodis valdininkas yra taisyklingas ir galimas vartoti. Tiesiog …

Kas yra dokumentai?

Greta Vyriausybės, VMI, kitų institucijų nutarimais, institucijų vadovų įsakymais tvirtinamų dokumentų pavadinimų (nuostatai, įstatai, taisyklės, reglamentai ir pan.) ėmė plisti ir tokie pavadinimai, kurie neturi dokumento reikšmės, pavyzdžiui, atvejai, būdai, sąlygos ir pan.Iš tiesų tvirtinami ne būdai ar atvejai, o …

Ar visada tinka vesti?

Kanceliarinėje kalboje gana dažnai vartojamas veiksmažodis vesti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad šiam žodžiui ir jo nepriešdėliniams vediniams būdingiausia specialioji reikšmė yra tvarkyti, vadovauti. Sakant vesti derybas, vesti susirinkimą, pasitarimą, posėdį, nebūtina tenkintis vien tik veiksmažodžiu vesti. Nereikia pamiršti įprasto …

Šį kartą – apie laiką

Kartais tenka girdėti, kad kažkam dabar nedėkingas laikas arba susiklosčius dėkingam laikui, viskas išsispręs. Įsidėmėkite, kad perkeltinė būdvardžio dėkingas (-a) reikšmė, t. y. palankus, -i, tinkamas, -a, geras, -a, lietuvių kalbai nėra būdinga, todėl reikėtų sakyti ne dėkingas laikas, bet …

Lyginame…

Šį kartą apie žodį palyginti. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ pateikia tris šio žodžio reikšmes. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į pirmąją: „palyginti vartojamas ką nors reliatyviai nusakant, atsižvelgiant į kitus daiktus, reiškinius ir pan.“. Toks palyginti dažniau būna vienas, su būdvardžiu …

Naudojame ar vartojame?

Kartais, susidūrę su šiais žodžiais, suabejojame, kurį iš jų pavartoti. Kaip aiškina kalbininkai, griežtos ribos tarp žodžių vartoti ir naudoti nėra. Naudoti galima tai, iš ko patiriame naudos, pavyzdžiui, gamtos išteklius, trąšas, ir tai, kas naudojama kaip priemonės ar įrankiai, …

Pasikeisti ar apsikeisti?

 Atrodytų, kad pasakymai apsikeisti nuomonėmis ir pasikeisti nuomonėmis nesiskiria. Gal tik kiti (bet panašūs) priešdėliai. Iš tiesų veiksmažodžių apkeisti ir pakeisti reikšmės yra labai panašios. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ teikia žodžio apkeisti reikšmę: apmainyti (daiktus, vietas). Tai rodo, kad šio …

Ar skiriasi…

Garantuoti apmokėjimą ir laiduoti apmokėjimą? Garantuoti ir laiduoti – artimos reikšmės žodžiai (pirmasis – tarptautinis, antrasis – lietuviškas). Tačiau, kaip nurodo „Kanceliarinės kalbos patarimai“, abu jie turi savo specialiosios reikšmės atspalvių ir vartojimo sritis.Garantuoti – tai laiduoti, prisiimant moralinę atsakomybę. …

Kokia gali būti dauguma, dalis ar pusė? (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 16 (1024) Tas pat sakytina ir apie junginius kažkokia dalimi, kažkuria dalimi. Jų vartojimas taip pat nėra klaida, tačiau kai kuriais atvejais vietoj jų geriau vartoti iš dalies, šiek tiek, kažkiek, nemažai ir pan. Pvz., Buhalterio kvalifikacija kažkuria …

Kokia gali būti dauguma, dalis ar pusė? (1)

Didžioji dauguma akcininkų balsavo prieš įmonių susijungimą. Nuo sausio 1 d. pasikeitė didžioji dauguma mokesčių įstatymų. Didžioji dauguma turbūt tas pats, kas sakyti sviestas sviestuotas. Jeigu dauguma, tai, savaime suprantama, kad didesnė dalis. Tad kodėl kartais girdime sakant didžioji dauguma?„Dabartinės …

Kada rašomas pasvirasis brūkšnys?

Pastaruoju metu teko daug skaityti, kad, pavyzdžiui: Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir/arba daugiau metų; Tokiu atveju, jis gali pateikti/patikslinti 2017 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją; Buvo palyginti įmonių, kurios …

Apie žodžio vieningas vartojimą

Kažkada jau rašėme apie vieningą pagalbos telefoną. Jau tada atkreipėme dėmesį, kad pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, būdvardis vieningas nevartojamas reikšme bendras, todėl ne vieningas, o vienas, bendras, bendrasis pagalbos telefonas.Deja, kad ir kaip kalbininkai aiškintų, kada vartotinas žodis vieningas, …

Apie raštinės reikmenis ir prietaisus (3)

Pabaiga. Pradžia Nr. 6 (1014) Nemažai pavadinimų sudaroma pasirenkant netaisyklingas priesagas. Dažniausiai tai priesagos, reiškiančios veikėjus, žmones, užsiimančius tam tikra veikla: -ėjas, -tojas, –ovas. Taigi išeidami iš savo darbo vietos įjungiame ne autoatsakovą, o atsakiklį. Atkreipkite dėmesį, kad korektorius yra asmuo, taisantis …

Apie raštinės reikmenis ir prietaisus (2)

Tęsinys. Pradžia Nr. 6 (1014) Norėdami kažką pataisyti, naudojame koreguoklį (arba baltalą) – prietaisėlį su porą eilučių uždažančia juostele. Klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams suklijuoti. Klijų pieštukas (arba pieštukiniai klijai) – į pieštuką panašūs klijai, bet ne klijai-pieštukas (nevartotinas …

Apie raštinės reikmenis ir prietaisus (1)

Dabar, kai kiekvienos įmonės buhalterijoje naudojama daug įvairių raštinės reikmenų ar prietaisų, ne visada teisingai pavartojami jų pavadinimai. Dažniausiai pasirenkamas paprasčiausias būdas – sulietuvinami angliški, rusiški ar kitos kalbos žodžiai. Taigi ar visi šie žodžiai vartotini?Kad ir kaip šiuolaikiškai įrengtos …

Apie kai kuriuos prieveiksmius (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 2 (1010) Atkreipkite dėmesį, kad nevartotini būdo prieveiksmiai su -iai, padaryti iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.): ne beprasmiai, o beprasmiškai, be prasmės; ne bejausmiai, o bejausmiškai, …

Apie kai kuriuos prieveiksmius (1)

Kartais tenka išgirsti buhalterius skundžiantis, kad, pvz., Ženkliai pabrango žaliavos, todėl teko ženkliai padidinti produkcijos kainas; Pastaruoju metu nuolat keičiami arba papildomi mokesčių įstatymai ženkliai palietė buhalterių darbą; Ir kitąmet įmonė gaus ženkliai mažesnį pelną.„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama būdvardžio …

Pakalbėkime apie kai kurias subtilybes, rašant datą, laiką ir skaičių (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 45 (1005) Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių, numerių eilė – arabiškais skaitmenimis. Be to, arabiškais skaitmenimis paprastai rašomi dideli skaičiai. Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie …

Pakalbėkime apie kai kurias subtilybes, rašant datą, laiką ir skaičių (1)

Kaip aiškina Valstybinė lietuvių kalbos komisija, datos rašymas iš esmės yra susitarimo, o ne kalbos dalykas, todėl kalbininkai neprieštaravo naujam rašymo būdui, nurodytam Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintose taisyklėse. Jose, remiantis minėtais …