Apie raštinės reikmenis ir prietaisus (2)

Tęsinys. Pradžia Nr. 6 (1014) Norėdami kažką pataisyti, naudojame koreguoklį (arba baltalą) – prietaisėlį su porą eilučių uždažančia juostele. Klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams suklijuoti. Klijų pieštukas (arba pieštukiniai klijai) – į pieštuką panašūs klijai, bet ne klijai-pieštukas (nevartotinas …

Apie raštinės reikmenis ir prietaisus (1)

Dabar, kai kiekvienos įmonės buhalterijoje naudojama daug įvairių raštinės reikmenų ar prietaisų, ne visada teisingai pavartojami jų pavadinimai. Dažniausiai pasirenkamas paprasčiausias būdas – sulietuvinami angliški, rusiški ar kitos kalbos žodžiai. Taigi ar visi šie žodžiai vartotini?Kad ir kaip šiuolaikiškai įrengtos …

Apie kai kuriuos prieveiksmius (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 2 (1010) Atkreipkite dėmesį, kad nevartotini būdo prieveiksmiai su -iai, padaryti iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.): ne beprasmiai, o beprasmiškai, be prasmės; ne bejausmiai, o bejausmiškai, …

Apie kai kuriuos prieveiksmius (1)

Kartais tenka išgirsti buhalterius skundžiantis, kad, pvz., Ženkliai pabrango žaliavos, todėl teko ženkliai padidinti produkcijos kainas; Pastaruoju metu nuolat keičiami arba papildomi mokesčių įstatymai ženkliai palietė buhalterių darbą; Ir kitąmet įmonė gaus ženkliai mažesnį pelną.„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama būdvardžio …

Pakalbėkime apie kai kurias subtilybes, rašant datą, laiką ir skaičių (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 45 (1005) Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių, numerių eilė – arabiškais skaitmenimis. Be to, arabiškais skaitmenimis paprastai rašomi dideli skaičiai. Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie …

Pakalbėkime apie kai kurias subtilybes, rašant datą, laiką ir skaičių (1)

Kaip aiškina Valstybinė lietuvių kalbos komisija, datos rašymas iš esmės yra susitarimo, o ne kalbos dalykas, todėl kalbininkai neprieštaravo naujam rašymo būdui, nurodytam Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintose taisyklėse. Jose, remiantis minėtais …

Prisitaikyti ar adaptuotis?

Vieni sako, kad „prisitaikė prie aplinkybių“, kitas pasakoja, kaip adaptavosi naujajame kolektyve… Taigi kyla klausimas – du skirtingi žodžiai, reiškiantys tą patį, kurį veiksmažodį vartoti?Veiksmažodis adaptuotis yra vartotinas tarptautinis žodis. Jo reikšmė – prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, naujos aplinkos (Tarptautinių …

Apie neįgalumą

Vis dar girdime ar skaitome, kad „pensininkams ir invalidams taikoma nuolaida“. Kaip sinonimai vartojami neįgalusis ir invalidas – žodžiai, dėl kurių vartojimo ilgai netilo diskusijos. Nors kalbininkams jie yra lygiaverčiai, tačiau dauguma žmonių, ypač neįgalieji, žodį invalidas norėtų išbraukti ir …

Patarimai trumpinant (3)

Pabaiga. Pradžia Nr. 34 (994) Teksto pradžioje arba po taško sutrumpinimas rašomas didžiąja raide, pavyzdžiui, Dr. J. Petraitis <…> Habil. dr. P. Jonaitis <…> Prof. habil. dr. J. Onaitis. Paragrafai ir procentai žymimi neraidiniais simboliais §, %, kurie rašomi prie skaitmenų. Dokumentų …

Patarimai trumpinant (2)

Tęsinys. Pradžia Nr. 34 (994) Kai kuriems tarptautiniams žodžiams sutrumpinti rašomi net trys pirmieji skiemenys ir ketvirtojo priebalsė (priebalsės) iki balsės, pavyzdžiui, archeol. – archeologija, cho­reogr. – choreografija.Kitais atvejais rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės, …

Patarimai trumpinant (1)

Pirmą kartą dokumentuose minimas pavadinimas ar žodžių junginys negali būti trumpinamas. Jei jis bus minimas daugiau kartų, po nesutrumpinto pavadinimo ar žodžių junginio skliausteliuose nurodomas sutrumpinimas. Netrumpinami žodžiai: Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Prie įstatymų pavadinimų žodžių …

Skaičiuojame…

Paprastas žmogus, kalbėdamas apie pinigus, dažniausiai vartoja veiksmažodį „skaičiuoti“. Tačiau buhalterio žodynas šia arba panašia prasme yra daug turtingesnis: jis ne tik skaičiuoja, bet ir apskaičiuoja, išskaito, išskaičiuoja, atskaičiuoja, įskaičiuoja ir pan. Tačiau kasdienybėje susiduriame su problema, kaip vartoti šiuos …

Buhalterija išsikelia…

Taigi, ar gali buhalterija išsikelti?Lietuvių kalba turtinga sangrąžiniais veiksmažodžiais. Kaip žinome, jie būna tik veikiamosios rūšies. Tokie veiksmažodžiai ne tik pagyvina mūsų kalbą, jų paskirtis – žymėti veiksmą, kuris gali būti aktyvus (pvz., buhalteris domisi, auditorius klausosi) arba stichiškas, savaiminis …

Vasara – atostogų metas

Kaip sakė vokiečių aktorė Marlene Dietrich, gyvenimas – tai ne atostogos, jei jūs įsisąmoninsite šį požiūrį, jūsų gyvenime atostogų bus pakankamai. Taip, vasara – atostogų metas, ir dauguma mūsų tuo būtinai pasinaudos.Atostogos, pagal Lietuvių kalbos žodyną, – laikas, kuriam dirbantysis …

Ar skiriasi…(2)

Registravimo žurnalas ir registracijos žurnalas. Registravimas labiau reiškia veiksmą, o registracija – procedūrą ir visą sistemą. Be to, žodis registracija sakinyje vartojamas be priklausomų žodžių, o registravimas – dažnai su pažyminiu. Pavyzdžiui, kortelių registravimo tvarka, bet registracijos (ne registravimo) kortelė, …

Ar skiriasi… (1)

Dažnai tenka išgirsti, kai taisyklingos darybos žodžiai būna pavartoti netaisyklingai, supainiojamos jų reikšmės. Todėl pateiksime keletą, su kuriais dažniausiai susiduriama.Užregistruoti įmonę ir įregistruoti įmonę. Pagal „Kanceliarinės kalbos patarimus“, užregistruoti – įrašyti į tam tikrą sąrašą ar duomenų sankaupą. Pavyzdžiui, Kiekvienas …

Kam ar ką atitinkame?

Dar dažnai įvairiuose dokumentuose pasitaiko netaisyklingas žodžių junginys atitikimas kam. Pavyzdžiui, Dėl šio įstatymo neatitikimo Konstitucijai kilo diskusijos (Dėl to, kad šis įstatymas neatitinka Konstitucijos, kilo diskusijos). Atkreipkite dėmesį, kad tokia konstrukcija atitikimas kam pažeidžia lietuvių kalbos sintaksės normą, nes …

Mokėti, apmokėti, išsimokėti…

Veiksmažodis apmokėti vartojamas reikšme „padengti, kompensuoti“. Pavyzdžiui, apmokėti sąskaitą (nekonkretinant, už ką mokama), apmokėti kelionės išlaidas (atkreipkite dėmesį, kad ne išlaidas už kelionę). Tačiau jis nevartotinas reikšme „(su)mokėti, atlyginti“, jei pasakyta, už ką mokama. Pavyzdžiui, Jis jau apmokėjo (taisoma sumokėjo) …

Trumpai apie dokumentus

Greta Vyriausybės, VMI, kitų institucijų nutarimais, institucijų vadovų įsakymais tvirtinamų dokumentų pavadinimų (nuostatai, įstatai, taisyklės, reglamentai ir pan.) ėmė plisti ir tokie pavadinimai, kurie neturi dokumento reikšmės, pvz.: atvejai, būdai, sąlygos ir pan.Iš tiesų tvirtinami ne būdai ar atvejai, o …

Apie kainą

Dažnai girdime apie išpardavimus, taikomas nuolaidas, akcijas… Progų apsipirkti, įsigyti pigesnį daiktą netrūksta. Tačiau dažnai kyla klausimas, ar yra skirtumas tarp pigesnio daikto ir pigesnės kainos. Kitaip tariant, ar gali kaina būti pigi arba brangi, ar galima kainą pabranginti ar …