Buhalterinių klaidų ir netikslumų brūzgynas

Stokojo profesinių žinių ir įgūdžiųPasitelkę išsaugotus iki mūsų dienų negausius senus metraščius, apžvelkime buhalterines klaidas ir netikslumus, kuriuos atskleidė tarpukario Lietuvos valsčių savivaldybėse Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės kontrolės revizoriai. Tikimės, kad ši apžvalga sudomins šių dienų apskaitos specialistus, paskatins …

Finansų ministras – žymaus lakūno tėvas

1922 m. vasario 2 d. Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas vadovauti Finansų, prekybos ir pramonės ministerijai pakvietė Joną Dobkevičių.Jonas Dobkevičius gimė 1866 m. gruodžio 6 d. Mieliūnų k., Rokiškio aps., pasiturinčio valstiečio Napoleono Daukaus ir Onos Girgždytės šeimoje. Iš gimtojo kaimo …

Žemės ūkio apskaitos praktika Lietuvoje tarybiniu laikotarpiu

 Apskaita Lietuvos ūkiuose visuotinai įsigalėjo tik pokariu. Ji tapo privaloma visose žemės ūkio įmonėse (ŽŪĮ), iš pradžių valstybiniuose ūkiuose, o sukūrus kolūkius, šeštojo dešimtmečio pradžioje – ir visose ŽŪĮ. Centralizuotos planinės ekonomikos sąlygomis apskaitos metodologija bei metodika ir organizavimas buvo …

Finansinės kontrolės ir sąskaitybos organizavimas atkurtos Lietuvos kariuomenės ūkyje

Atkurtos Lietuvos kariuomenės ūkis – daug kam menkai žinoma krašto ūkio dalis. Žinios apie šį ūkį apsiriboja tuo, kad jo išlaikymas visuomenei kainuoja labai daug, taigi yra abejojančių dėl skiriamų išlaidų tikslingumo. Abejojantiems primename, kad skųstis brangiu kariuomenės išlaikymu, tolygu …

Finansų ministras – lito tėvas…

Vytautas Petrulis gimė 1890 m. vasario 3 d. Biržų apskrities Vabalninko valsčiaus Kateliškių kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Baigė Kupiškio pradžios mokyklą, vėliau – Maskvos prekybos institute ekonomisto specialybę.Baigęs institutą, dirbo Maskvoje, Peterburge, Voroneže. 1918 m. vasarą grįžęs į Lietuvą V. Petrulis dirbo …

Prof. V. Jurgučio įžvalgos apie bankus

Bankai vaidina labai svarbų vaidmenį kiekvienos šalies ekonomikoje – iš jų veiklos galima spręsti apie visos šalies ekonomikos būklę. Bankų sistemos efektyvi veikla taip pat svarbi visai visuomenei ir atskiriems jos nariams.Nors bankų veikla remiasi pelno siekimu, tačiau ji neprieštarauja …

Prof. Vlado Jurgučio įžvalgos apie pinigus ir bankus

Vladas Jurgutis (1885–1966) – Lietuvos pinigų, kredito ir finansų mokslų kūrėjas. Jo gyvenimas buvo turiningas ir prasmingas: kurį laiką buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras, vadovavo Lietuvos bankui, dėstė Kauno universiteto Teisių fakultete, vadovavo Finansų katedrai, o 1941–1943 m. buvo Vilniaus …

Atsiminimai apie lietuviškosios apskaitos pradininką

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, neturėtume pamiršti Jono Ilgūno (1881–1956), kuris itin daug nuveikė, kad atkurtoje valstybėje būtų taikoma lietuviškoji buhalterinė apskaita. Atsiminimais apie jį pasidalijo dukra Leokadija Ilgūnaitė. Buhalterijos vadovėlių autoriusDėliodama ant stalo kūrybinį palikimą: prieškario lietuviškus buhalterijos vadovėlius ir …

Lietuvos Respublikos kūrėjams skirtos monetos

„Monetų kolekciją skyrėme tiems, be kurių nebūtume apsiėję Nepriklausomybės pradžioje: signatarams, kurių drąsos reikėjo Nepriklausomybei atkurti; diplomatams, kurie dirbo, kad Lietuva būtų pripažinta tarptautiniu mastu; teisininkams, kūrusiems valstybės pamatus ir siekusiems, kad Nepriklausomybė būtų įtvirtinta ir pačioje Lietuvoje, ir, žinoma, …

Savikainos kalkuliavimo ir finansinės atskaitomybės raida prieškario Lietuvos ūkyje

Taikė supaprastintą metodikąPirmaisiais Lietuvos valstybingumo metais beveik niekas nesidomėjo savikainos kalkuliavimu. Krašto ūkyje dominavo į amatininkų dirbtuves panašios nedidelės, mišrios įmonės, kurios vertėsi ir prekyba, ir gamyba. Šių įmonių technologija buvo taip pat įvairi. Dažniausiai viename ceche vykdavo masinė ir …

Finansų ministras, iš kurio yra ko pasimokyti

Vakar sukako 136 metai, kai gimė Juozas Tūbelis (1882 m. balandžio 9 d.), ilgiausiai valdęs tarpukario Lietuvos ministrų kabineto vadovas, finansų ministras. J. Tūbelio kabinetas subalansuoti biudžetą mėgino ne didindamas, bet mažindamas mokesčių naštą labiausiai pažeidžiamam gyventojų sluoksniui, pirmiausia – ūkininkams. Būtent šiam, …

Produktyvus taikomojo apskaitos mokslo kūrėjas

Didelį indėlį į Lietuvos apskaitos mokslo vystymą yra įnešęs profesorius habilituotas daktaras Kazys Pučinskas. Įgijęs didelę praktinio darbo patirtį ir atkakliai siekdamas profesinio tobulėjimo, jis tapo žinomu mokslininku, o vėliau – ir autoritetingu apskaitos aukštojo mokslo pedagogu.K. Pučinskas gimė 1930 …

Muštiniai netapo Lietuvos nacionaliniais pinigais

1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę, tačiau teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo ostmarkė, kuri vėliau buvo pervadinta auksinu. Šie pinigai buvo susieti su Vokietijos marke.Didėjo infliacija, mažėjo pinigų vertė ir pasitikėjimas vokiškais pinigais, todėl Lietuvai reikėjo įvesti …

Aktyvios ukmergiškės įkūrė buhalterių klubą

Idėja įkurti Ukmergės buhalterių klubą gimė grupei aktyvių buhalterių, kurios nuolat kartu vykdavo į buhalterių mokymo ir konsultacinius seminarus.Labai dažnai diskutuodavo, kad reikėtų ne tik kartu važiuoti mokytis, bet ir kartą per metus, antrąjį gegužės mėnesio penktadienį, susitikti paminėti profesinę …

Apskaitos istorijos liudytojai

Unikalūs 1934 m. rankraščiaiDaugiau kaip pusę amžiaus Lietuvos centriniame valstybės archyve dulkėjo tarpukario Lietuvos (1934 m.) akcinių bendrovių (toliau – AB) vyriausiųjų buhalterių rankraščiai. Sovietiniai cenzoriai juos saugojo vadinamuose specfonduose ir iš norinčių susipažinti reikalavo raštiško leidimo. Žinodami, kad dokumentuose …

Apie Lietuvos pinigų sistemą – iš liudininko lūpų

2018 m. kovo 1 d. Pinigų muziejuje buvo pristatyta Pinigų muziejaus vedėjo istoriko Vidmanto Laurinavičiaus knyga „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“. Savo knygoje Vidmantas Laurinavičius apžvelgia atkurtos Lietuvos nacionalinių pinigų raidą nuo pirmųjų žingsnių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje …

Moneta Vydūnui atminti

  Kovo 22 d. Vilhelmo Storostos-Vydūno gimimo dieną, Lietuvos bankas išleidžia šiai progai skirtą kolekcinę 20 eurų sidabro monetą. Išankstinis monetos pardavimas Lietuvos banko el. parduotuvėje pradėtas kovo 15 d.Moneta, skirta Vilhelmo Storostos-Vydūno gimimo 150-osioms metinėms, bus išleista 2 500 vnt. tiražu. …

Signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas su buhalterio gyslele

Vaitiekupių SaliamukasBiografiniuose leidiniuose rašoma, kad Saliamono Banaičio mama kreipdavosi į mažametį sūnų „Saliamuk“, o kaimynai berniuką vadindavo tiesiog Vaitiekupių Saliamuku. Vaitiekupių kaimas, kuriame gimė S. Banaitis, priklausė Šakių apskrities Sintautų valsčiui. Ištikus Banaičių šeimoje tragedijai (mirus tėvui), motina liko su keturiais …

Buhalterinės apskaitos reglamentavimas pirmaisiais tarpukario nepriklausomos Lietuvos metais

 Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę (1918 m. vasario 16 d.) pradėjo formuotis nacionalinis Lietuvos ūkis. Pamažu, nors ir sunkiai, kūrėsi naujos maisto, popieriaus, metalo, chemijos, gyvulių produktų perdirbimo ir kitų veiklos rūšių įmonės. Sparčiausiai augo maisto ir lengvoji pramonė. Naujai įkurtų įmonių veikla …

Žemės ūkio apskaitos aukštojo mokslo organizatoriai

Šeštajame XX a. dešimtmetyje Lietuvoje labai padidėjo žemės ūkio įmonių skaičius. Kartu padidėjo reikalavimai ūkių apskaitai, taip pat ir žemės ūkio apskaitos specifiką išmanančių specialistų poreikis. Iš pradžių tokie specialistai buvo rengiami mokymo kursuose ir technikumuose. Septintajame dešimtmetyje įvyko reikšmingų …