Stiprinkime Lietuvos nepriklausomo audito praktinį, mokslinį ir metodinį potencialą (II)

Lietuvos nepriklausomo audito sistemos metodinio ir organizacinio potencialo stiprinimas

Kuriant Lietuvos nepriklausomo audito metodinę ir organizacinę bazę, per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį daugiausia darbų ir priemonių atliko Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Audito ir apskaitos institutas (vėliau – Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas) ir Valstybės kontrolė. Jų pastangomis buvo patvirtinti „Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatai“ (1991), „Audito Lietuvos Respublikoje nuostatai“ (1995), pradėta organizuoti egzaminai auditoriaus kvalifikacijai įgyti, buvo bandoma kurti Lietuvos audito koncepciją ir kt. Tačiau šiuo laikotarpiu audito metodinė ir organizacinė bazė buvo silpna, nebuvo audito įstatymo, nacionalinių audito standartų, o ir Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto, kuriam buvo pavesta organizuoti, koordinuoti, tobulinti ir prižiūrėti audito atlikimą, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai buvo nedideli.

Padėtis itin pagerėjo, kai Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. birželio 15 d. priėmė Audito įstatymą ir 2000 m. vasario 22 d. buvo įregistruoti Lietuvos auditorių rūmai (LAR). Auditoriams tapo lengviau atlikti auditą, kai LAR 2000 m. birželio 16 d. patvirtino 11 nacionalinių audito standartų ir Auditorių profesinės etikos kodeksą. 2003–2005 m. buvo parengti ir patvirtinti 32 nacionaliniai audito standartai ir „Reikalavimai audito ataskaitai“.

Kuriant ir tobulinant Lietuvos nepriklausomo audito sistemą, jos metodinius ir organizacinius pagrindus, buvo keliamas uždavinys kuo greičiau patekti į bendrą Europos Sąjungos audito sistemą ir įsitvirtinti joje. Įgyvendinant šį uždavinį, didelę įtaką turėjo Lietuvos auditorių rūmų iniciatyvos ir išsiplėtę bendradarbiavimo su užsienio šalių auditoriais ryšiai. 2003 m. Lietuvos auditorių rūmai tapo asocijuotu, o 2008 m. – tikruoju Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) nariu. 2004 m. Auditorių rūmai tapo Europos buhalterių federacijos (Accountancy Europe) nariu korespondentu, o 2008 m. – šios organizacijos tikruoju nariu.

Lietuvos nacionaliniai standartai buvo taikomi atliekant iki 2009 m. sausio 1 d. prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditą. Pagal naująjį Audito įstatymą (2008), atliekant 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditą, pradėti taikyti tarptautiniai audito standartai. Ypač pažymėtinos LAR iniciatyvos, diegiant tarptautinius audito standartus ir Tarptautinės buhalterių federacijos etikos kodekso nuostatas. Šių svarbiausių reglamentų diegimas Lietuvos audito lauke padėjo užtikrinti teikiamą audito ir susijusių paslaugų teikimo kokybės gerėjimą, paspartino mūsų šalies audito sistemos tarptautinį pripažinimą ir pagerino auditorių įvaizdį visuomenėje.

Lietuvos auditorių rūmų pastangomis pavyko sukurti gerai organizuotą auditorių kvalifikacinių egzaminų sistemą, kuri anksčiau, ypač pirmajame Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetyje, turėjo nemažai trūkumų. Dabar gerai funkcionuoja nuolatinis auditorių kvalifikacijos tobulinimas ir auditorių padėjėjų mokymas. Stiprinant Lietuvos nepriklausomo audito sistemos metodinį ir organizacinį potencialą, svarbią reikšmę turi Lietuvos auditorių rūmų išversti iš anglų kalbos ir išleisti tarptautiniai audito reglamentai (Tarptautiniai audito standartai, Buhalterių profe­sio­nalų etikos kodeksas, Tarptautiniai praktiniai audito nurodymai ir kt.) bei organizuojamos tarptautinės ir nacionalinės konferencijos įvairiais audito klausimais. Lietuvos auditorių rūmai ypač suaktyvino veiklą 2011–2017 m.: buvo priimta daugybę įvairių nutarimų ir pranešimų auditorių bendruomenei, kurių pagrindinis tikslas – gerinti audito atlikimo kokybę ir ugdyti auditorių profesinę kompetenciją.

Tačiau didžiausią reikšmę, stiprinant Lietuvos nepriklausomo audito sistemos metodinį ir organizacinį poten­cia­lą, turėjo du įvykiai:

1) 2016 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos ir

2) 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priėmė Finansinių ataskaitų audito įstatymą.

Pradėjusi veikti naujai įkurta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba ėmėsi konkrečių darbų, stiprinant Lietuvos audito sistemą. Ypač pažymėtinas jos atliktas 100 įmonių finansinių ataskaitų kokybės tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti, ar įmonės, rengdamos finansines ataskaitas, laikosi finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonių, kuriose apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, bendras finansinių ataskaitų kokybės vidurkis yra 60 proc., įmonių vyriausiųjų buhalterių rengiamų finansinių ataskaitų – 50 proc., įmonių vadovų – 40 proc. Šis tyrimas leido nustatyti finansinių ataskaitų kokybės gerinimo sritis, į kurias turėtų daugiau kreipti dėmesio sudarantys konkrečias finansinių ataskaitų formas. Finansinių ataskaitų audito įstatyme pateikti labai konkretūs nurodymai, kaip Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba turėtų organizuoti tiek ne viešojo intereso įmonių, tiek viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą. Svarbu tuos nurodymus vykdyti.

Apibendrinant galima teigti, kad nuo efektyvaus Lietuvos auditorių rūmų ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos bendradarbiavimo priklausys ne tik metodinio ir organizacinio potencialo stiprybė, bet ir visos Lietuvos nepriklausomo audito sistemos veiksmingumas bei jos raidos perspektyvos. Svarbu, kad abi šios institucijos ne tik užsiimtų auditorių ir audito įmonių veiklos kontrole ir priežiūra, bet ir taptų bendru Lietuvos nepriklausomo audito sistemos valdymo ir metodikos centru.

 auditoriu kvalifikaciniai egzaminai

Lietuvos auditorių rūmų pastangomis pavyko sukurti gerai organizuotą auditorių kvalifikacinių egzaminų sistemą.

logo_srtrf