Žemės ūkio apskaitos aukštojo mokslo organizatoriai

Šeštajame XX a. dešimtmetyje Lietuvoje labai padidėjo žemės ūkio įmonių skaičius. Kartu padidėjo reikalavimai ūkių apskaitai, taip pat ir žemės ūkio apskaitos specifiką išmanančių specialistų poreikis. Iš pradžių tokie specialistai buvo rengiami mokymo kursuose ir technikumuose. Septintajame dešimtmetyje įvyko reikšmingų permainų šių specialistų rengimo srityje – atsirado apskaitos darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA) jie pradėti rengti 1958 m., o pirmoji žemės ūkio buhalterių-ekonomistų laida buvo išleista 1963 m.

Pagrindinis buhalterinių studijų organizatorius buvo iškilusis Ekonomikos fakulteto dekanas (1949–1971), pirmasis Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas (1968–1971) Lietuvos nusipelnęs ekonomistas docentas Kazimieras Jasiūnas. Jo asmenybė ir veikla atskleista monografijoje „Kooperacijos ir studijų organizatorius Kazimieras Jasiūnas“ (2007).

Didelį darbą, organizuojant apskaitos dalykų dėstymą ir mokslinius tyrimus LŽŪA, atliko docentai Jonas Bubnys ir Jonas Čenys.

Doc. dr. Jonas Bubnys (1910–2005)

Bubnys Jonas

Lietuvoje žinomas apskaitos specialistas ir pedagogas, doc. ekonomikos mokslų dr. J. ­Bubnys nuėjo nelengvą, labai sudėtingo laikotarpio, prasmingais darbais nužymėtą gyvenimo kelią, kurį trumpai galima nusakyti taip: dirbo, mokėsi ir kitus mokė, ne tik apskaitos, bet ir žmogiškosios patirties, atjautos silpnesniajam, stengėsi šias vertybes perduoti (įskiepyti) studijuojančiam jaunimui.

J. Bubnys gimė 1910 m. Prelomčiškės kaime (Alytaus apskritis, Simno valsčius) mažažemio valstiečio šeimoje. Anksti pažinęs žemės ūkio darbų skonį, išmokęs kantrybės ir darbštumo, visą laiką dirbdamas siekė mokslo: 1926–1928 m. mokėsi Aštriosios Kirsnos žemės ūkio mokykloje; atlikęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje (1929–1931), darbavosi įvairiose įmonėse ir 1945 m. baigė finansų ir kredito studijas Vilniaus universitete.

Didžiąją savo gyvenimo dalį J. Bubnys paskyrė ekonomistų rengimui įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, moksliniams tyrimams, jų rezultatų propagavimui. Kurį laiką (1945–1948) dirbo Lietuvos MA Ekonomikos instituto moksliniu bendradarbiu, Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoju (1948–1951). Net 17 metų (1951–1968) buhalterinės apskaitos dalykus dėstė LŽŪA, eidamas asistento, vyresniojo dėstytojo ir docento pareigas.

J. Bubnys buvo pirmasis apskaitos dalykų dėstytojas ir vienas iš aktyviausių žemės ūkio buhalterinės apskaitos ekonomistų rengimo organizatorių LŽŪA. Jis parengė apskaitos studijų programas, metodines mokymo priemones, išvertė rusų kalba parašytą vadovėlį, rengė ir skelbė mokslinius straipsnius įmonių apskaitos, planavimo ir ekonominės analizės klausimais. Ypač rūpinosi studentų gamybiniu praktiniu paruošimu: parengė gamybinės praktikos programas; kruopščiai ir atsakingai parinkdavo ūkius gamybinei praktikai, pirmiausia tuos, kuriuose buvo geri gamybiniai ir ekonominiai rodikliai ir gerai sutvarkyta apskaita; kontroliuodavo praktikos eigą ūkiuose; organizuodavo išvykas į geras pramonės įmonių buhalterijas; kviesdavo prityrusius buhalterius skaityti paskaitų. Susitikimai su gamybininkais vykdavo įdomiai ir buvo vertingi būsimiesiems specialistams.
J. Bubnys dalykiškai ir nuoširdžiai bendravo su studentais – vadovavo jų kursiniams ir diplominiams darbams, kuriems duomenis jie būtinai turėdavo surinkti praktikų metu. Docentas aktyviai vykdė įmonių apskaitos ir kontrolės mokslinius tyrimus. Vadovavo ir studentų moksliniams darbams, padėjo parengti mokslinius pranešimus, kuriuos jie skaitė LŽŪA ir kitų šalių (Latvijos, Gruzijos, Rusijos ir kt.) studentų mokslinėse konferencijose.

Neatsitraukdamas nuo pedagoginio darbo, parengė ir apgynė (1967) ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Grūdinių kultūrų savikaina ir rentabilumas Lietuvos ūkiuose“, kurioje pateikė pasiūlymų javų auginimo išlaidų apskaitai gerinti, savikainos kalkuliavimui tobulinti ir lėšų naudojimo kontrolei stiprinti. 1968 m. jam buvo suteiktas docento pedagoginis vardas. Išaugus pedagoginio darbo apimčiai apskaitos katedroje, šiam darbui pakvietė gabius apskaitos specialistus – Joną Čenį, Vytautą Mikutį ir kitus.

Po darbo LŽŪA doc. J. Bubnys įmonių apskaitos ir ūkinės veiklos kontrolės dalykus dėstė KTU Inžinerinės ekonomikos fakulteto (1968–1974) ir VU Kauno vakarinio (humanitarinio) fakulteto (1974–1984) studentams. Tuo laikotarpiu jis aktyviai vykdė mokslinius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos pramonės įmonėmis, konsultavo įmonių specialistus.

Doc. J. Bubnys mokslo darbuose ir žurnaluose yra paskelbęs per 260 straipsnių apskaitos tobulinimo, įmonių veiklos planavimo, kontrolės stiprinimo ir ekonominės analizės klausimais. Išėjęs į užtarnautą poilsį, docentas tęsė mokslinę veiklą, publikavo straipsnius periodikoje ir kt. Jis buvo aktyvus Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.

J. Bubnio plunksnai priklauso ir leidiniai, mažai susiję su apskaita ir kontrole. Jis buvo Lietuvos gintaro muziejaus steigimo iniciatorius ir vienas jo organizatorių. 1957 m. išleido monografiją „Gintaras“, o 1992 m. su kolegomis – knygą „Dailioji keramika Lietuvoje: technologinės ir ekonominės raidos bruožai“. Yra parašęs ir išleidęs keletą apsakymų ir pjesių, 1994 m. – jaunystės dienų prisiminimų knygą „Kartais ir ežerai skraido“ ir kt.

Doc. dr. J. Bubnys daug prisidėjo prie aukštos kvalifikacijos apskaitos ekonomistų rengimo Lietuvos įmonėms, ekonomikos mokslo teorijos ir praktikos plėtotės. Šviesūs prisiminimai apie doc. dr. Joną Bubnį, jo aktyvias pastangas vykdyti mokslinius tyrimus ir apskaitos studijas išliko jo buvusių studentų ir bendradarbių bei įmonių specialistų atmintyje.

Prof. habil. dr. Povilas DOMEIKA

Doc. dr. Jonas Čenys (1919–1983)

Cenys Jonas

J. Čenys gimė 1919 m. Kaniavos kaime (Varėnos r.) valstiečių šeimoje. 1931–1937 m. mokėsi Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Ją baigęs, įstojo į Varšuvos aukštąją prekybos mokyklą, tačiau, prasidėjus karui, šias studijas nutraukė. 1940 m. įstojo į Vilniaus universitetą, 1945 m. jį baigė, įgydamas ekonomisto specialybę.

Baigęs universitetą, įsidarbino dėstytoju: 1945 m. Kauno ekonomikos mokykloje; 1947–1954 m. – Kauno sąskaitininkų-buhalterių mokykloje. 1954–1961 m. buvo Kauno statistikos technikumo direktoriaus pavaduotojas.

1961 m. pakviestas dėstyti apskaitą LŽŪA. Čia išdirbo dvidešimt dvejus metus.

J. Čenys 1969 m. vienas iš pirmųjų LŽŪA dėstytojų apgynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Kolūkių pagrindinių priemonių apskaitos ir jų ekonominio efektyvumo analizės tobulinimas“. Joje atskleidė nemažai aktualių pagrindinių priemonių (ilgalaikio turto) apskaitos metodikos trūkumų ir pateikė ekonomiškai pagrįstų pasiūlymų jiems pašalinti, parengė patobulintą pagrindinių priemonių analizės metodiką. Dauguma J. Čenio siūlymų apskaitos klausimais buvo įgyvendinti.

1970 m. J. Čeniui buvo suteiktas pedagoginis docento vardas. Tai buvo pelnytas jo ilgametės vaisingos pedagoginės veiklos įvertinimas. Šią veiklą jis sėkmingai tęsė ir toliau. Apskaitos dėstytoju dirbo beveik keturiasdešimt metų ir paliko labai rūpestingo, pareigingo pedagogo įvaizdį.

J. Čenys labai kruopščiai ruošdavosi paskaitoms ir pratyboms. Jo paskaitų konspektai buvo nepriekaištingai parengti, „nugludinti“ turiniu ir kalba. Dėstymo medžiagą nuolatos atnaujindavo, atsižvelgdamas į įvykusius apskaitos metodikos pakeitimus. Dalyvaudavo apskaitos dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. Paskaitas skaitydavo visada susikaupęs, palyginti lėtai, kad studentai galėtų konspektuoti perteikiamas žinias. Tai buvo ypač svarbu, nes nebuvo lietuviškų buhalterinės apskaitos vadovėlių.
J. Čenys kartu su kitais stengėsi užpildyti lietuviškosios apskaitos literatūros stygių. Jis buvo vienas pirmųjų apskaitos leidinių rengėjų. 1969 m. kartu su bendraautoriais parašė pirmąją tarybiniais metais lietuvišką apskaitos knygą „Buhalterinė apskaita kolūkiuose“. Vėliau buvo dviejų žemės ūkio buhalterinės apskaitos vadovėlių, išleistų 1974 ir 1980 m., organizatorius ir bendraautoris.

Aktyviai dalyvavo Buhalterinės apskaitos katedros darbe rengiant mokymo metodikos priemones, organizuojant metodines konferencijas, parenkant gamybinių praktikų vietas ir kt. Korektiškai bendravo su katedros žmonėmis. Katedros posėdžiuose ramiai išdėstydavo savo gerai argumentuotą poziciją svarstomais klausimais. Geranoriškai patardavo jaunesniems kolegoms. Subtiliai skiepijo jiems lietuvybę, kritišką, nedogmatišką mąstymą, ugdė kitas profesines ir žmogiškąsias savybes.

Dalyvavo profesinėje veikloje ir už LŽŪA ribų. Daugelį metų dalyvavo Finansų ministerijos Buhalterinės apskaitos metodologinės tarybos veikloje, konsultuodavo apskaitos praktikos darbuotojus.

Dalykiškai ir geranoriškai bendravo su studentais, vadovaudamas jų praktikoms ir rašto darbams, vykdydamas studentų kuratoriaus pa­reigas. Buvo reiklus dėstytojas. Egzaminuodamas studentus, stengėsi objektyviai įvertinti jų žinias, nerašydavo nepelnytai gerų pažymių. Ugdė studentų savarankiškumą, pareigingumą ir kitas dvasines savybes.

Šviesus doc. J. Čenio įvaizdis išliko gyvas jo buvusių studentų ir bendradarbių prisiminimuose.

Doc. dr. Valentinas BRUŽAUSKAS

logo_srtrf