Įgyvendindama Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos, kuriai pritarta LR Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718 (Žin., 2005, Nr. 81-2966; 2006, Nr. 88-3460), 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1065, LR Vyriausybė nutarė patvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo koncepciją [1] ir pavesti Finansų ministerijai parengti ir iki 2006 m. lapkričio 20 d. LR Vyriausybei pateikti LR viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo tikslas – nustatyti viešojo sektoriaus subjektų atskaitomybės sudėtį, sudarymo reikalavimus, finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtį, atsakomybę už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą. Įstatymas bus taikomas šiems viešojo sektoriaus subjektams: valstybei, savivaldybėms, valstybės pinigų fondams – tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui, mokesčių fondams, valstybės ar savivaldybės biudžetinėms įstaigoms, kitiems subjektams, atliekantiems įstatymų nustatytas viešojo administravimo funkcijas, tarp jų viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ir (arba) savivaldybės įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises, kontroliuoja ir finansuoja jų veiklą, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones ir Lietuvos banką. Atskaitomybės sudarymo atveju savarankiškais viešojo sektoriaus subjektais laikomi ir mokesčių fondai. Mokesčių fondai apima Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sąskaitas, kuriose kaupiamas turtas ir įsipareigojimai, susiję su administruojamais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Įstatymas nustatys atskiro viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės, viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotos atskaitomybės, valstybės, savivaldybių ir nacionalinės atskaitomybės, taip pat finansinės Valstybinio socialinio draudimo fondo atskaitomybės ir finansinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo atskaitomybės sudarymo reikalavimus. Valstybės atskaitomybę sudarys valstybės biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, kuriuose valstybė įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises, kontroliuoja jų veiklą ir gali daryti įtaką jų finansiniams, ekonominiams ir kitiems sprendimams, konsoliduota atskaitomybė. Savivaldybių atskaitomybę sudarys savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, kuriuose savivaldybė įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises, kontroliuoja jų veiklą ir gali daryti įtaką jų finansiniams, ekonominiams ir kitiems sprendimams, konsoliduota atskaitomybė. Nacionalinė atskaitomybė apims konsoliduotas valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo atskaitomybes. Atsižvelgiant į rengiamo įstatymo reguliuojamo dalyko esmę ir į tai, kad ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiančių juridinių asmenų atskaitomybė reglamentuota LR įmonių finansinės atskaitomybės ir LR įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymais), pasirinktas įstatyminis viešojo sektoriaus subjektų atskaitomybės reguliavimas.
Buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą visiems ūkio subjektams nustato LR buhalterinės apskaitos įstatymas (BAĮ). Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, pagal BAĮ 3 straipsnio 5 dalį privalo vadovautis Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais, kurie turi būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto rengiamą metodiką. Tokie Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai nėra parengti, o viešajame sektoriuje, be minėto BAĮ, buhalterinę apskaitą ir biudžeto vykdymo atskaitomybę reglamentuoja Inventorizacijos taisyklės, Turto apskaitos tvarka ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti, Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklės, Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklės, ir kiti teisės aktai.
Pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisykles, biudžetinių įstaigų apskaita tvarkoma modifikuotu pinigų principu. Tvarkant apskaitą pinigų principu, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami ne tada, kai jie įvyksta, o tada, kai gaunami ar išleidžiami pinigai, todėl pinigų principu sudaryta atskaitomybė neteikia tikros ir teisingos informacijos apie viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklės reglamentuoja tik su biudžeto vykdymu susijusią atskaitomybę, nors šių taisyklių nustatytos biudžeto vykdymo atskaitomybės formos apima ir dalį finansinės atskaitomybės informacijos. Nei šiose taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra šios atskaitomybės ataskaitų pildymo paaiškinimų, todėl atskaitomybė gali būti užpildyta klaidingai, viešojo sektoriaus subjektams skirtingai supratus, kokia informacija kuriuose ataskaitų straipsniuose turi būti pateikta. Minėti teisės aktai viešojo sektoriaus subjektų buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę reglamentuoja fragmentiškai. Iki šiol nėra teisės akto, kuriame būtų aiškiai nustatyta biudžetinių įstaigų, valstybės, savivaldybės, valstybės pinigų fondų, mokesčių fondų atskaitomybės sudėtis, atskaitomybės sudarymo reikalavimai, atsakomybė už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą.
Europos Sąjungoje viešojo sektoriaus buhalterinė apskaita ir atskaitomybė nereglamentuotos. Teisė pasirinkti ir nustatyti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemą suteikiama kiekvienai valstybei narei. Nors ES teisės aktai nenustato, kokiu principu turi būti tvarkoma viešojo sektoriaus buhalterinė apskaita ir sudaroma finansinė atskaitomybė, daugelis ES valstybių narių, siekdamos, kad atskaitomybė pateiktų tikrą ir teisingą informaciją, reformuoja savo viešojo sektoriaus apskaitos sistemą ir pereina nuo apskaitos tvarkymo modifikuotu pinigų principu prie pažangesnio apskaitos tvarkymo būdo – kaupimo principo. LR viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme bus nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto metinę atskaitomybę sudaro metinė finansinė atskaitomybė, sudaroma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, ir biudžeto vykdymo atskaitomybė, sudaroma vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Biudžetas ir biudžeto vykdymo atskaitomybė bus sudaroma vadovaujantis pinigų principu, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kuris sudaromas ir kaupimo principu, o finansinės atskaitomybės ataskaitos bus sudaromos taikant kaupimo principą. Biudžeto vykdymo atskaitomybės neturės sudaryti valstybės pinigų fondai, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir Garantinį fondą, ir mokesčių fondai. Pagal įstatymą bus sudaroma žemesniojo ir aukštesniojo lygio atskaitomybė, kuri skirsis pateikiamos informacijos išsamumu. Žemesniojo lygio atskaitomybę sudarys visi viešojo sektoriaus subjektai (biudžetinės įstaigos, valstybės pinigų fondai, mokesčių fondai, kiti subjektai), sudarydami savo ir (arba) viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotą atskaitomybę. Aukštesniojo lygio atskaitomybę sudarys valstybė ir savivaldybės. Įstatyme bus numatyti bendrieji apskaitos principai ir nurodyta, kurie iš jų bus taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, kurie – sudarant biudžeto vykdymo atskaitomybę. Įstatymas nustatys finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtį. Finansinę atskaitomybę sudarys šios finansinės ataskaitos: finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas. Aukštesniojo ar žemesniojo lygio biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtis skirsis. Žemesniojo lygio biudžeto vykdymo atskaitomybę sudarys biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos pagal valstybės funkcijas, programas ir finansavimo subjektus bei biudžeto išlaidų sąmatų įvykdymo aiškinamasis raštas. Aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo atskaitomybę sudarys biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, biudžeto įvykdymo ataskaita ir biudžeto įvykdymo aiškinamasis raštas. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo atskaitomybė bus sudaroma pagal šių fondų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įstatyme bus nustatyta atsakomybė už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą, nurodyta, nuo kada viešojo sektoriaus atskaitomybė bus pradėta sudaryti pagal šį įstatymą. Įstatymas teisiškai reglamentuos iki šiol tik iš dalies reguliuotus visuomeninius santykius – bus aiškiai nustatyta viešojo sektoriaus atskaitomybės sudėtis, sudarymo reikalavimai, finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtis, atsakomybė už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą. Priėmus įstatymą, bus įvykdyta viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos priemonė – parengtas LR viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Bus sudaryta galimybė finansinę atskaitomybę rengti kaupimo principu, o tai leis teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, finansavimą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas valstybės mastu, taip bus galima efektyviau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Bus sudarytos sąlygos rengti nacionalinę atskaitomybę, kuri pakeis esamą ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, teiks informaciją apie valstybės skolą, taip pat apims biudžetų įvykdymo ataskaitas. Įgyvendinant įstatymą, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, apskaitos vadovų ir rekomendacijų projektams rengti ir įvadiniam mokymui, kuris truks 1 200 val. (vienam žmogui bus skirta 40 val.), organizuoti lėšos bus skirtos iš ES finansuojamo projekto „Viešojo sektoriaus apskaitos sistemos modernizavimas“. Pagal šį projektą minėtiems darbams atlikti numatyta 720 000 eurų (2,5 mln. Lt). Įstatymas leis gauti tikslesnę, teisingesnę ir tikresnę atskaitomybės informaciją, taigi priimti ekonomiškesnius sprendimus dėl valstybės turto valdymo.
Įstatymo projektą sudarys 8 skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Bendrieji apskaitos principai; III. Atskaitomybės sudėtis; IV. Atskaitomybės reikalavimai; V. Finansinės atskaitomybės sudėtis; VI. Biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtis; VII. Atsakomybė už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą; VIII. Baigiamosios nuostatos.
Metinę viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybę sudarys metinė finansinė atskaitomybė ir metinė biudžeto vykdymo atskaitomybė. Nacionalinę atskaitomybę sudarys metinė nacionalinė finansinė atskaitomybė ir metinės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų vykdymo atskaitomybės. Tarpinės atskaitomybės sudėtį nustatys Finansų ministerija.
Viešojo sektoriaus atskaitomybė bus aukštesniojo arba žemesniojo lygio, atskiro viešojo sektoriaus subjekto ir konsoliduota viešojo sektoriaus subjektų grupės atskaitomybė. Bus numatyta, kad atskaitomybės auditas atliekamas vadovaujantis LR valstybės kontrolės įstatymu ir kitais teisės aktais. Už viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės sudarymą, pateikimą ir paskelbimą laiku atsakys viešojo sektoriaus subjekto vadovas (ministerijose – ministerijos valstybės sekretorius, savivaldybėse – savivaldybės administracijos direktorius), o už konsoliduotą atskaitomybę – viešojo sektoriaus subjekto, parengusio konsoliduotą atskaitomybę, vadovas. Bus numatyta, kad pagal šį įstatymą viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą, atskaitomybė, išskyrus konsoliduotą atskaitomybę, bus sudaroma nuo 2008 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas konsoliduotą atskaitomybę sudarys nuo 2008 m. Metinė konsoliduota viešojo sektoriaus subjektų grupių atskaitomybė bus sudaroma nuo 2010 m., o nacionalinė atskaitomybė – nuo 2012 m. Priėmus šį įstatymą, reikės pakeisti ar panaikinti kai kuriuos teisės aktus ir pripažinti netekusiomis galios Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisykles.
Šaltinis: „Valstybės žinios“, Nr. 118-4463.