Informacinis pranešimas dėl Europos Teisingumo Teismo bylos C-167/05
Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie Europos Teisingumo Teismo sprendimą (toliau – ETT), priimtą byloje C-167/05, Europos Bendrijų Komisija (toliau – Komisija) prieš Švedijos Karalystę palaikomą Latvijos Respublikos.
Bylos esmė ir nagrinėjami klausimai: Byloje buvo nagrinėjama, ar Švedijos Karalystė, numatydama skirtingus akcizų tarifus Švedijoje gaminamam alui ir iš kitų valstybių įvežamam vynui, nesistengė tokiu būdu apsaugoti vietinės alaus gamybos rinkos ir nepažeidė EB sutarties 90 straipsnio nuostatų.ETT pažymi, kad norint išsiaiškinti, ar taikoma mokesčių sistema nepažeidžia EB sutarties 90 straipsnio antrosios pastraipos nuostatų, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kiek alus ir vynas gali būti laikomi konkuruojančiomis prekėmis. Iš ETT praktikos yra aišku, kad nors vynas ir alus yra skirti tenkinti tuos pačius poreikius, bet taip pat reikia pripažinti, jog jie tam tikru lygiu yra vienas kitą pakeičiantys. ETT, atsižvelgdamas į esminius vynų kokybės ir kainų skirtumus, yra nurodęs, kad alaus ir vyno apmokestinimo akcizais palyginimą reikia atlikti vadovaujantis konkurencingumo nustatymu tarp populiaraus alaus ir labiausiai visuomenei prieinamo vyno, kuris paprastai yra silpniausias ir pigiausias. ETT nuomone, šiuo atveju reikia laikyti, kad tik vidutinės kategorijos vynai turi bendrų savybių su stipriu alumi, todėl gali būti laikomi konkuruojančiais EB sutarties 90 straipsnio prasme.
ETT patvirtino, kad alkoholio koncentracija alaus ir vyno tūryje yra tinkamiausias (objektyvus ir šių prekių ypatumus parodantis) kriterijus norint palyginti apmokestinimo akcizais santykį. Taip pat ETT patvirtino, palyginus apmokestinimo lygį pagal alkoholio laipsnį, matyti, kad su stipriu alumi, kurio alkoholio koncentracija yra 3,5 proc. ir daugiau tūrio, konkuruojantis vynas, kurio alkoholio koncentracija sudaro 12,5 proc. tūrio, už kiekvieną alkoholio tūrio procentą litre yra apmokestinamas 20 proc. didesniu mokesčiu nei stiprus alus.
ETT akcentavo, kad būtina išsiaiškinti, ar didesnis vyno palyginti su alumi apmokestinimas yra toks, kad sumažina įvežamų prekių vartojimą konkuruojančių nacionalinių prekių naudai. ETT konstatavo, kad atsižvelgiant į Komisijos ir Švedijos Karalystės pateiktus duomenis, galutinių vieno litro stipraus alaus ir vieno litro vyno pardavimo kainų su visais mokesčiais santykis yra ½, t.y. skirtumas tarp stipraus alaus ir vidutinės kategorijos vyno kainų yra toks menkas, kad Švedijoje šioms prekėms taikomų akcizų skirtumas negalėtų turėti įtakos vartotojo elgesiui.
ETT sprendimas: Švedijos Karalystė, taikydama skirtingus akcizus, nesuteikia netiesioginės apsaugos švediškam alui ir nepažeidžia EB sutarties 90 straipsnio antrosios pastraipos vien dėl to, kad vynui, kuris daugiausia yra įsigyjamas iš kitų valstybių narių, yra taikomas didesnis akcizas nei Švedijoje gaminamam alui.
Šaltinis: VMI
2008-07-23