Senstančiai Europai teks permąstyti socialinės apsaugos politikos, pareikalausiančios daugiau lėšų pensijoms ir sveikatos apsaugai, strategiją, sakoma lapkričio plenarinėje sesijoje priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje.
Apie socialinės apsaugos sistemų modernizavimą susimąstyti ypač svarbu su finansų krizės pasekmėmis susiduriant pensijų fondams. Europos Parlamentas siūlo plėsti užimtumą, naikinti diskriminacijos darbo rinkoje apraiškas ir skatinti vengti ankstyvo išėjimo į pensiją.
Demografinės krizės matematika paprasta. Mažėjant dirbančiųjų skaičiui, surenkama mažiau pajamų mokesčio. Augant pensijas gaunančių ir vis dažniau sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičiui, valstybės netenka svarbios finansinio pagrindo dalies, todėl gali tekti didinti mokesčių naštą tebedirbantiesiems.
Visa tai vyksta finansų krizės, kurios neatlaikiusios „bankrutavo“ kelios Europos valstybės, fone. Ką daryti, kad nebankrutuotų Europos gerovė? Kokios išeitys siūlomos Europos Parlamento rezoliucijoje, parengtoje Gabrielės Stauner (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Vokietija) pranešimo dėl socialinės apsaugos sistemų ir pensijų ateities pagrindu?
Senstantis statistinis europietis
Šiuo metu statistiniam europiečiui – 39-eri. 2050 m. ES gyventojų amžiaus vidurkis pasieks 49 metus. Keturiems dirbantiems šiuo metu tenka vienas vyresnis nei 65-eri, o nesiėmus demografinės krizės švelninimo priemonių 2030 m. šis santykis bus 2:1.
Europos visuomenei senėjant, didėja pensijoms ir sveikatos apsaugai skiriamų išlaidų dalis. Dabar socialinei apsaugai ES išleidžiami 27 proc. BVP: senatvės išmokoms ir pensijoms sumokėti prireikia 46 proc. visų socialinei apsaugai skirtų lėšų.
Darbo rankų stygius
Dauguma europiečių pradeda dirbti sulaukę 25-30 m., tačiau daugelis jų, ypač moterys, sulaukę 51-52 metų jau nutraukia karjerą. Esant tokioms tendencijoms, iki 2050 m. Europai gali prisireikti 56 mln. imigrantų darbo rankų, sakoma pernai Europos Komisijos atliktoje studijoje „Demografinė Europos ateitis“.
Tikimasi, kad kvalifikuotų specialistų iš užsienio netrukus padės pritraukti ES kuriama „mėlynoji kortelė“.
Ar studentai gimdys vaikus?
XIX a. pradžioje Europoje gyveno 15 proc. pasaulio gyventojų, 2050 m. tesudarysime tik 5 proc. žmonijos. Kas padės Europai išlaikyti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, o ES gyvenantiems senoliams – aprūpintą senatvę?
Penkiasdešimtmetė G. Stauner siūlo skatinti europiečius dirbti net ir sulaukus pensijinio amžiaus, o pasitelkus stažuotes aktyviau įtraukti į darbo rinką studentus.
Ironiška, tačiau gerėjant gyvenimui ir ilgėjant jo trukmei europiečiai susilaukia vis mažiau vaikų. Ne išimtis ir Europos studentai: Airijoje, Austrijoje ir Latvijoje vaikus augina tik 11 proc. tebestudijuojančių tėvų. Išimtis – jaunaisiais studijuojančiais tėvais aktyviai besirūpinanti Švedija, kurioje vaikų turi 41 proc. studentų.
Diskriminacija darbe
Kiti būtini žingsniai – užimtumo didinimas ir darbo rinkoje išliekančios diskriminacijos naikinimas. Už tą patį darbą moterims Europoje tebemokama vidutiniškai 15 proc. mažiau, nei vyrams.
Europos Parlamentas taip pat siūlo rasti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybinių pensijų sistemų ir papildomai privačiuose pensijų fonduose kaupiamų lėšų.
Šaltinis: Europos Parlamentas
2008-11-26