Gyventojų pajamų mokestis

Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13-1, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą ^[1] (toliau – GPMĮ pakeitimo įstatymas; Žin. 2008, Nr. 149-6033) yra padaryti tokie esminiai pakeitimai:
Pajamų mokesčio tarifai Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatomas visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, vienodas – 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos (6 ir 9 proc.) atskiriamos, jų mokėjimas nustatomas Sveikatos draudimo įstatyme. Nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir autorinių atlyginimų (išmokamų vykdant individualią veiklą ar pagal vienkartines sutartis) prievolė išskaičiuoti sveikatos draudimo įmokas nustatoma mokestį išskaičiuojančiajam asmeniui. Pagal GPMĮ pakeitimo įstatymą kitoks – 20 proc. pajamų mokesčio tarifas nustatomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina). Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos. Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš apmokestinto pelno, viršijančios 4 000 Lt, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Natūra gautos pajamos GPMĮ apibrėžiama gyventojo natūra gauta nauda, kuri nėra laikoma jo pajamomis, t. y.: – tam tikro dydžio nepiniginiai laimėjimai (prizai) ir dovanos; – gyventojo gauta nauda, darbdaviui visiškai ar iš dalies sumokėjus už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai; – nauda, gauta gyventojui nemokamai suteikus naudotis darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitų turtu, kai su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos; – nauda, gauta kitam asmeniui mokymo įstaigoms sumokėjus už tam tikrą gyventojo mokymą; – kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis. Kai pajamas gyventojui suteikia ne tiesiogiai darbdavys, o su darbdaviu susiję asmenys, arba kai pajamos natūra suteikiamos ne tiesiogiai darbuotojui, o jo šeimos nariams, tokiais atvejais pajamos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Pajamų, gautų natūra, įvertinimo (apskaičiavimo) tvarką nustatyti pavedama Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. Neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymo tvarka Keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo tvarka. NPD nuolatiniam Lietuvos gyventojui numatyta taikyti tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretų taikytiną NPD nustatyti atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD, o tam tikrą lygį viršijančioms pajamoms numatoma NPD netaikyti. NPD kalendoriniais metais pasirinktoje darbovietėje pagal gyventojo pateiktą prašymą taikomas tokia tvarka: 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,2* (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800). Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis nei: 1) 5 640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9 600 litų; 2) jeigu GMP viršija 9600 litus, MNPD negali būti didesnis nei suma, apskaičiuota pagal analogišką formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 640 – 0,2* (GMP – 9 600) Apskaičiuojant metinį NPD,į metines nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas įskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos ne tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, bet ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, turto nuomos pajamos, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, autoriniai atlyginimai, honorarai, metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, pensijų anuitetai, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto varžybų prizai. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam priklausantis metinis NPD yra mažesnis nei pritaikytas, turės pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir iki deklaracijos termino pabaigos (gegužės 1 d.) sumokėti pajamų mokesčio skirtumą. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus, nustatyti papildomi NPD: už pirmąjį vaiką – 100 litų, už kiekvieną paskesnį – 200 litų. Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinkamais dydžiais. Papildomi NPD kalendoriniais metais taikomi tėvams per pusę.