Seimo socialdemokratai, pasikvietę į frakcijos posėdį Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną, domėjosi situacija Lietuvos bankiniame sektoriuje, ar teisinga informacija, kad į „motininius“ Švedijos bankus „išpumpuota“ per 3 mlrd. litų.
Kaip būtų atsiskaitoma su indėlininkais, jeigu kuris iš bankų atsidurtų sudėtingoje situacijoje, ar pati valstybė negalėtų įsteigti valstybinio komercinio banko? R. Šarkinas sakė, kad sunkmečiui paveikus ūkio subjektus, pasekmės juntamos ir bankiniame sektoriuje. Įmonės bankrutuoja, negrąžina paskolų, didėja blogų paskolų portfelis, bankai patiria nuostolių. Jis nesutiko, jog bankai nebekredituoja verslo. Per pirmąjį pusmetį verslui buvo suteikta 4,5 mlrd. Lt naujų paskolų, nors bendras paskolų portfelis ir sumažėjo 1 proc. R. Šarkinas neigė, kad Lietuvos bankai teikia paskolas su aukščiausiomis palūkanomis ES, kadangi vidutinis palūkanų dydis (8,1 proc.) yra žemesnis nei Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, su šiek tiek mažesnėmis palūkanomis gali skolintis lenkai. Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtino, kad šiuo metu iš Skandinavijos bankų į mūsų šalį atvežta 34,2 mlrd. litų, jie cirkuliuoja Lietuvos ūkyje. Pasak R. Šarkino, kai baigiasi sutartys su motininiais bankais ir nerandama, kur būtų galima investuoti Lietuvoje, dalis finansų grįžta į motininius bankus, tačiau tai nereiškia, jog iš Lietuvos iškeliauja bankų pelnas. R. Šarkinas tvirtino nematąs tikslo valstybei turėti savo banką, nes nerealu, kad toks bankas kredituotų ūkį daug mažesnėmis palūkanomis. Valstybė šiuo metu ir neturi tokių lėšų, kurios būtinos bankui įsteigti. R. Šarkino teigimu, išdalinta paskolų gausa turi ir privalumą – daug žmonių išsprendė nuosavo būsto klausimą ir neigė, kad nebegalintys mokėti paskolų asmenys masiškai kraustomi iš įsigytų butų.
Šaltinis: Seimas
2009-07-21