Seimo Antikorupcijos komisija nagrinėja, kaip SAM skirsto valstybės biudžeto lėšas

Buvo aptikta nemažai galimų pažeidimų, korupcijos apraiškų. Paaiškėjo, kad nei pati ministerija, nei Valstybinė ligonių kasa nežino, kaip gautas finansavimas toliau skirstomas sveikatos priežiūros įstaigoms, nekontroliuoja, kaip tos lėšos panaudojamos. Labiausiai įtarimų kelia ligoninių medicininės įrangos įsigijimo kontrolės nebuvimas ir neaiškus finansavimo procesas bei teritorinėms ligonių kasoms skirtų lėšų paskirstymo tvarka. Pradėjusi domėtis medicininės įrangos, kuri yra finansuojama ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir ES lėšomis, viešaisiais pirkimais, pastebėta, kad prieš perkant nėra nustatomas nei tos įrangos tikslingumas, nei poreikis, nei panaudojimas, nei atsipirkimas, nors ji yra itin brangi. Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nerinko ir neturėjo jokių žinių, ar aparatų vienai, ar kitai gydymo įstaigai iš tiesų reikia, ar nėra panašių kaimyninėje ligoninėje, koks jų galiojimo laikas. Antikorupcijos komisijai tai sukėlė nuostabą, todėl Sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigota pateikti šią informaciją. Anot Komisijos pirmininko Kęsto Komskio, džiugu, kad Komisijos pasiteiravimas padėjo pasiekti nedidelį rezultatą. Mat brangiausia medicinos įranga pagaliau buvo registruota ir duomenys pateikti Komisijai. 2008 m. Kaune atsirado net 3 kompiuteriniai tomografai ir visi už skirtingą kainą. Kauno medicinos universiteto klinikos įsigijo 2 šiuos aparatus, vienas kurių kainavo 1 milijoną 700 tūkstančių, o kitas net – 2 milijonus 800 tūkstančių. Tokį įrenginį už 1 milijoną 332 tūkstančius litų įsigijo Kauno antroji klinikinė ligoninė. Magnetinio rezonanso aparatus Kaunas dabar turi 3. Visi pirkti tais pačiais 2008 m. Jų kainos skiriasi bemaž milijonu. Kažin, ar tikslinga buvo netoliese Kauno esančiai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, kuri skendi skolose, pirkti tokį pat magnetinio rezonanso įtaisą už beveik 5 mln. litų. “Tokie duomenys stebina“, – teigė K. Komskis. Komisija išsiaiškino, kad Centrinė projektų valdymo agentūra taip pat ne iki galo arba visai neatlieka savo darbo. Brangi medicinos įranga turėtų būti perkama tik su šios agentūros palaiminimu. Ji turėtų kontroliuoti ES lėšų panaudojimą ir tirti, ar toks pirkinys tikrai reikalingas, ar viešieji konkursai vyksta skaidriai. Tačiau paaiškėjo, kad ši agentūra beveik neatlieka jokių tyrimų, jei nėra gavusi konkretaus skundo apie pažeidimus. Nors agentūros atstovas posėdžio metu ir teigė, kad ši įstaiga, aptikusi pažeidimų, yra sustabdžiusi finansavimą keliems pirkimams, tačiau akivaizdu, jog į savo darbą žiūri formaliai. Atsiradus įtarimų dėl nekontroliuojamų brangios medicininės įrangos pirkimų, buvo nutarta pasidomėti ir sveikatos apsaugos lėšomis, skirtomis Valstybinei ligonių kasai. Paaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija skiria pinigus ir toliau visiškai nekontroliuoja jų paskirstymo bei panaudojimo, nes nei Valstybinei ligonių kasai, nei teritorinėms ligonių kasoms nėra privaloma atsiskaityti ministerijai. Pavaldžioms įstaigoms atsiranda galimybė su lėšomis elgtis taip, kaip joms parankiau, nors jų skirstymą ir reguliavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Anot K. Komskio, ministro įsakymus galima bet kada keisti, pildyti, panaikinti, išleisti naujus, todėl tiek VLK, tiek TLK yra sudaroma galimybė traktuoti juos, kaip parankiau ir taip neva pagrįstai manipuliuoti gaunamomis lėšomis. Panašu, kad TLK įstaigos tvarkosi taip, lyg būtų atskiros niekam nepavaldžios institucijos, niekas jų nekontroliuoja ir nežino, kaip jos naudoja iš valstybės biudžeto gautus pinigus. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti lankėsi Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje. Susitikimo su šios įstaigos direktoriumi metu paaiškėjo, kad pastarasis iš VLK gautas lėšas greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjams apmokėti už paslaugas skirsto savo nuožiūra, o ne vadovaudamasi minėtu Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. patvirtintu įsakymu, kuris reglamentuoja privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymą pagal gyventojų skaičių ir kaimo gyventojų išlaidų koeficientą. Klaipėdos TLK remiasi pačių sudarytomis taisyklėmis ir neaiškiu būdu nusistatytu „išlyginamuoju“ koeficientu, o ne ministro nustatytu 1,25 dydžio koeficientu. Dėl šių priežasčių įstaigos, turinčios gauti didesnes sumas, gauna daug mažesnes, o mažiau finansuotinos apdovanojamos didesnėmis sumomis. Dažniausiai tokiomis tampa privačios greitosios medicinos pagalbą mieste teikiančios įstaigos. Anot Šilalės rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vedėjos Loretos Kalnikaitės, Klaipėdos teritorinės kasos pateikė perspektyvinį lėšų paskirstymo 2010 m. planą, kuriame aiškiai matyti, jog lėšos kinta netolygiai: Klaipėdos miesto skyriui matomas didėjimas, kitų TLK skyriams – akivaizdus mažėjimas, kai kuriais atvejais net daugiau kaip 50 procentų. Klaipėdos miestui lėšas numatoma padidinti 2,69 proc. Tuo tarpu Klaipėdos rajonas gaus 14,71 proc. mažiau lėšų, Kretingos rajonas – 14,61 proc. mažiau, Tauragės rajonui skirta 12,14 proc. mažiau, Jurbarko rajonui – 21,25 proc., Šilutės rajonui – 15,25 proc., Pagėgių savivaldybei – 35,94 proc. Šilalės rajonui skirta 25,23 proc. mažiau, Kretingos rajonui – 14,61 proc., Skuodo rajonui – 25,03 proc., Palangos rajonui – 20,69 proc., Neringos miestui net 70 proc. mažiau. Vedėjos teigimu, kuo remiantis buvo taip drastiškai ir nevienodai paskirstytos lėšos, greitosios pagalbos paslaugas teikiančioms įstaigoms paaiškinta nebuvo. Be to, pats didžiausias mažėjimas pastebimas kaimiškose teritorijose, kurios labiausiai nutolusios nuo centrų ir kurioms lėšų paslaugų kokybei užtikrinti reikia daugiausiai. Nors jau aišku, kad Klaipėdos TLK direktorius Alfridas Bumblys, skirstydamas lėšas padarė ne vieną pažeidimą, tačiau nei Valstybinė ligonių kasa, nei pati Sveikatos apsaugos ministerija ir net STT, tikrinusi Klaipėdos TLK direktorių piktnaudžiavus tarnyba ir pripažinusi, kad jis nesirėmė reikiamais teisės aktais, jokių sankcijų nesiėmė. Vadinasi, niekas neketina užkirsti kelio netinkamam lėšų skirstymui ir ateityje. „Akivaizdu, kad Klaipėdos vadovas pasielgė neleistinai. Dabar vėl metų pradžia, kaip tik šiuo metu skirstomi pinigai, sudaromos sutartys su medicinos paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tačiau dėl to, kad niekas nesiima jokių priemonių, pažeidėjai nebaudžiami ir toliau gali daryti taip, kaip nori. Pasirodo, ir darys. Tai rodo ir preliminarus Klaipėdos TLK lėšų paskirstymo planas kitiems metams. Po to, kai pinigai bus vėl neteisingai padalinti, kelio atgal nebebus, lygiai taip, kaip nutiko užfiksavus lėšų skirstymo 2007-2008 m. pažeidimus. Sulaukėm 2010 m., visi viską lyg ir žino, tačiau jokių priemonių niekas nesiima iki šiol. Už tai, manau, pirmiausia turėtų būti atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija bei atitinkamos institucijos. Ar dabar jos ką nors daro? Panašu, kad ne,“ – teigė Komisijos pirmininkas. Antikorupcijos komisija renka medžiagą ir apie kitas Lietuvos TLK. Kol kas dėl lėšų skirstymo buvo apklaustos dar 2 TLK įstaigos. Paaiškėjo, kad Kauno TLK minėto koeficiento taip pat netaiko, nes vadovaujasi visai ne šiuo sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pirminiais duomenimis, vienintelė iš apklaustų TLK įstaigų Panevėžio TLK nepažeidė šio ministro įsakymo.

Šaltinis: Seimas 2010-01-29