Socialinės paramos sistema turi spragų

Įvertinę socialinės paramos sistemą Lietuvoje, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad ji nėra pakankamai teisiškai reglamentuota: įstatymuose neapibrėžta, kas yra socialinė parama, kokios yra jos sudedamosios dalys ir kokių konkrečių tikslų siekiama skiriant tam tikras socialines išmokas. Taip sudaromos prielaidos socialinei paramai skirtas valstybės biudžeto lėšas naudoti ne pačiu efektyviausiu būdu. 2010 m. socialinei paramai Lietuvoje panaudota beveik 2 mlrd. Lt. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu socialinės pašalpos dydis yra mažesnis už apskaičiuotą minimaliems poreikiams tenkinti dydį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį dydį skaičiuoja neturėdama aiškių kriterijų ir nesant teisinio reglamentavimo, todėl negalima įvertinti, ar minimaliems poreikiams tenkinti pašalpos dydis apskaičiuojamas pagrįstai. Auditoriai siūlo keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems darbo biržoje bent 6 mėn., kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos – šeimai netikėtai netekus pajamų, ji pusę metų gali likti be socialinės paramos. Pasak auditorių, tais atvejais, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra nedaug mažesnės ar tokio paties dydžio kaip pajamos, gautos iš socialinės paramos išmokų, šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti. Pavyzdžiui, penkių asmenų šeimos, kurioje abu dirbantys tėvai gauna minimalią algą, pajamos yra tokios pat, kaip ir šeimos, kurioje abu tėvai nedirba ir gauna tik socialinę paramą. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad teisės aktai sudaro prielaidas nedirbančiam darbingam asmeniui neribotą laiką mokėti fiksuotą socialinę pašalpą. Auditoriai siūlo socialinės pašalpos dydį diferencijuoti pagal tai, kiek laiko toks asmuo įsiregistravęs darbo biržoje.

Šaltinis: Valstybės kontrolė 2011-05-23