Lietuvos bankas patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus

Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, mažinti finansų sistemos ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti, suteikdamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą. „Atsakingojo skolinimo nuostatai nėra panacėja, kuri išgydys netolimos praeities paskolų bumo žaizdas. Tai greičiau skiepai, padėsiantys tramdyti gyvenimą ne pagal kišenę. Tik atsakingai skolindami ir skolindamiesi, mažinsime skaudžiai sprogstančių kainų burbulų pūtimąsi bei ekonomikos nesubalansuotumų riziką“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Nuostatuose numatyta, kad paskolos turtui įsigyti ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės arba kainos. Griežtesni reikalavimai bus taikomi antram ir paskesniems kreditams, suteikiamiems tam pačiam kredito gavėjui, paskoloms, suteikiamoms ne Europos ekonominėje erdvėje esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti. Pritaikydami paskolos ir įkeisto turto santykį, bankai turės įvertinti valiutų riziką. Tam tikrais atvejais maksimalaus kredito dydžio ir įkeisto nekilnojamojo turto santykis galės būti didinamas iki 10 proc. punktų. Maksimalaus kredito, kuris suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, dydžio ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 40 proc. žemės sklypo įsigijimo kainos ar rinkos vertės. Maksimalus kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos (pagal visus įsipareigojimus) dydis turės būti ne didesnis kaip 40 proc. asmens tvarių disponuojamųjų mėnesio pajamų, o maksimali kredito trukmė negalės būti ilgesnė nei 40 m. Atsakingojo skolinimo nuostatai įpareigoja bankus išsamiau ir atsakingiau informuoti klientus apie galimas rizikas imant paskolas. Nuostatai įsigalioja nuo 2011 m. lapkričio 1 d. ir bus privalomi visoms šalyje veikiančioms kredito įstaigoms. Jie bus taikomi naujiems kreditams, teikiamiems fiziniams asmenims. Atsižvelgus į šalies ūkio raidą, skolinimo taisyklės gali būti koreguojamos. Išmokę krizės pamokas, šiuo metu daugelis bankų taiko griežtesnes sąlygas nei numatyta nuostatuose. Panašūs skolinimo principai nustatyti Švedijoje, Danijoje ir kitose šalyse. Papildoma informacija ^[1]

Šaltinis: Lietuvos bankas 2011-09-07