Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m. pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas, esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai. Lietuva turi ribotus ekonominius ryšius su problemiškomis Pietų Europos valstybėmis. Pagrindinėmis Lietuvos eksporto partnerėmis yra Rusija ir ES šalys narės, kurių ūkis auga gana sparčiai (Latvija, Vokietija, Estija, Lenkija, Skandinavijos šalys). Į šiuo metu patiriančias nuosmukį ES šalis – Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus, Lietuva eksportavo apie 12 proc. visų eksportuojamų prekių. Numatoma, kad dėl nepalankių išorinės aplinkos sąlygų Lietuvos BVP 2012 m. augs lėčiau nei 2011 m. – 2,5 proc. Pirmąjį 2012 m. pusmetį namų ūkių vartojimas augo 5,9 proc., o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas – 4 proc. Daugiausiai investuota apdirbamosios pramonės, transporto, nekilnojamojo turto, mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuose. Prastėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai pristabdys vidaus paklausos plėtrą antrąjį 2012 m. pusmetį.
Numatoma, kad 2013 m. Lietuvos BVP gali augti 3 proc., o 2014-2015 m. – 3,4 ir 4,3 proc. Numatoma gauti mažiau mokestinių pajamų, todėl net nedidinat išlaidų planų Vyriausybei bus siūloma koreguoti valdžios sektoriaus deficito mažinimo užduotis: 2013 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 2,5 proc. BVP ir mažinti deficitą 0,5 proc. BVP, o 2014 m. – iki 1,5 proc. Metinės infliacijos lygis mažės ir 2012 m. pabaigoje neviršys 3 proc. Yra rizika, kad dėl įvairių išorinių priežasčių naftos kaina augs sparčiau ir tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Maisto žaliavų brangimas taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis Lietuvos infliacijai būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse. 2012 m. sulėtėjus eksporto augimui darbo užmokestis augs šiek tiek lėčiau nei 2011 m. Atsigavus užsienio paklausai ir toliau šalyje mažėjant darbo jėgos ištekliams, darbo užmokestis pradės didėti. Didėjanti vartotojų perkamoji galia irgi skatins bendrojo kainų lygio kilimą. Numatoma, kad 2012-2015 m. vidutinė metinė infliacija svyruos 3-3,5 proc.
Nedarbo lygis 2012 m. siekė 13,9 proc. Numatoma, kad vidutinis metinis užimtųjų skaičius iki 2015 m. išaugs 3,3 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 9,8 proc. Vykstant istoriškai didžiausiai Europos krizei vyrauja didelis neapibrėžtumas. Prognozuojama, kad trečiąjį 2012 m. ketvirtį euro zonos ūkis toliau smuks ir bus užfiksuota techninė recesija. Kol kas nepasiektas tikrumas, kad visos skolų krizės apimtos ES šalys narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas. Yra rizika, kad dėl suintensyvėjusių euro zonos problemų gali staiga išaugti bankų sektoriaus kredito rizika.
Šaltinis: Finansų ministerija