|
|
||||||||||
|
|
DARBO IR POILSIO LAIKAS 2014 METAIS | |||||||||
| (vidutiniai dydžiai) | ||||||||||
| Santrumpos: KD – kalendorinės dienos; DD – darbo dienos; PD – poilsio ir švenčių dienos; DV – darbo valandos | ||||||||||
| Dirbant 5 dienas per | Dirbant 6 dienas per | |||||||||
| savaitę | savaitę | |||||||||
|
KD |
DD |
PD |
DV |
DD |
PD |
DV |
||||
| Sausis |
31 |
22 |
9 |
176 |
26 |
5 |
174 |
|
||
| Vasaris |
28 |
20 |
8 |
160 |
24 |
4 |
159 |
|||
| Kovas |
31 |
20 |
11 |
159 |
25 |
6 |
164 |
|||
| I ket. |
90 |
62 |
28 |
495 |
75 |
15 |
497 |
|||
| Balandis |
30 |
21 |
9 |
167 |
25 |
5 |
165 |
|||
| Gegužė |
31 |
21 |
10 |
168 |
26 |
5 |
170 |
|||
| Birželis |
30 |
20 |
10 |
159 |
24 |
6 |
159 |
|||
| II ket. |
91 |
62 |
29 |
494 |
75 |
16 |
494 |
|||
| Liepa |
31 |
23 |
8 |
184 |
27 |
4 |
180 |
|||
| Rugpjūtis |
31 |
20 |
11 |
159 |
25 |
6 |
164 |
|||
| Rugsėjis |
30 |
22 |
8 |
176 |
26 |
4 |
174 |
|||
| III ket. |
92 |
65 |
27 |
519 |
78 |
14 |
518 |
|||
| Spalis |
31 |
23 |
8 |
183 |
27 |
4 |
180 |
|||
| Lapkritis |
30 |
20 |
10 |
160 |
24 |
6 |
160 |
|||
| Gruodis |
31 |
20 |
11 |
158 |
24 |
7 |
158 |
|||
| IV ket. |
92 |
63 |
29 |
501 |
75 |
17 |
498 |
|||
| Metai |
365 |
252 |
113 |
2009 |
303 |
62 |
2007 |
|||
|
|
|
|
|
|||||||
| Vidutinis valandų skaičius per mėnesį – val. |
167,4 |
|
|
167,3 |
|
|||||
| Vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį-d. | ||||||||||
|
21 |
|
25,3 |
|
|||||||
Darbo ir poilsio kalendorius 2014 m.
Autorius: ,
Darbo kodekso (DK) 162 straipsnio 1 dalyje išvardytas išsamus švenčių dienų, kuriomis įmonėse, įstaigose, organizacijose nedirbama, sąrašas. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai negali nustatyti, papildyti ar pakeisti DK reguliavimo, taigi, norint nustatyti kitas, nei nurodytos DK 162 straipsnyje, švenčių dienas, reikėtų keisti šį DK straipsnį. Pagal paskutinę DK 162 str. 1 dalies redakciją (paskutinis pakeitimas – Nr. XI–1219, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7788 (2010–12–28), nuo 2014 m. sausio 1 d. įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:
1) sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
4) sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
5) gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;
7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
8) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
9) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
10) rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
11) lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
12) gruodžio 24-tąją – Kūčių dieną;
13) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.
Pagal DK 162 str.2 dalies nuostatą skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir žindančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jiems sutikus. Taigi, čia išvardyti darbo teisinių santykių subjektai galėtų dirbti švenčių dienomis pateikę darbdaviui išankstinį raštišką sutikimą.
DK 161 str.8 dalyje nustatyta, kad, derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu, kuris kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. Svarbu tai, kad dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti, tačiau iki 2013 m. pabaigos toks Vyriausybės nutarimas priimtas nebuvo. Tai gali reikšti, kad 2014 metais poilsio dienos nebus kilnojamos. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2013 m. gavo daug paklausimų dėl poilsio dienų perkėlimo įmonių iniciatyva. Pagal VDI viešąją konsultaciją, DK 161 str. 8 dalyje numatyta, kad, derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu, kuris kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aukščiau aptarta tvarka, Vyriausybės nutarimu šiais metais neperkeliamos. Kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms nėra draudžiamas poilsio dienų perkėlimas atsižvelgiant į darbuotojų valią ar socialinių partnerių susitarimus. Tačiau darbas 2013 m. gruodžio 21 d. būtų laikomas darbu poilsio dieną, kuris kompensuojamas DK 194 str. 1 dalyje numatyta tvarka.
DK 194 str.1 dalyje numatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str.2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Tokiu atveju, darbuotojui už faktiškai dirbtą 2013 m. gruodžio 21 d. dieną turėtų būti mokama darbo sutartyje sulygtu darbo užmokesčiu, o suteikta gruodžio 27 d. poilsio diena apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu.
Kitokie socialinių partnerių susitarimai dėl poilsio dienų perkėlimo įmonės iniciatyva, ir kompensavimo būdai, galimi, ir turi laisvos šalių valios išraiškos turinį (išskyrus valstybinį sektorių) – DK 34 straipsnis; DK 35 straipsnis.
Labai svarbus ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr.A1-693 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2014 metais patvirtinimo“. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2013 m. gruodžio 21 d. (Žin., 2013, Nr.131-6695). Ministras, vadovaudamasis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – šis Aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 [1] (Žin., 2003, Nr. 52-2326 [2]; 2006, Nr. 105-4011 [3] su vėlesniais pakeitimais) 9 punktu, patvirtino 2014 metams:
1. Metinius darbo dienų koeficientus:
1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7 [252 darbo dienos : (365 kalendorinės dienos – 15 švenčių dienų)];
1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 0,9 [303 darbo dienos : (365 kalendorinės dienos – 15 švenčių dienų)];
1.3. šie dydžiai taikomi Aprašo 7 punkte nustatytais atvejais.
2. Metinius vidutinio mėnesio:
2.1. darbo dienų skaičius:
2.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių);
2.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,3 darbo dienos (303 darbo dienos : 12 mėnesių);
2.2. darbo valandų skaičius:
2.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 167,4 darbo valandos (2009 darbo valandos : 12 mėnesių);
2.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167,3 darbo valandos (2007 darbo valandos : 12 mėnesių);
2.3. šie dydžiai taikomi Aprašo 8 punkte nustatytais atvejais.
Jeigu įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse yra nustatytas kitoks darbo laikas, šio įsakymo 1 ir 2 punktuose nurodytus dydžius nustato įmonė, įstaiga ar organizacija.
Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija