VMI nuo 2015 m. gegužės pradžios pradėjo „PSF” projektą – 7 tūkst. šalies įmonių, kurias VMI atrinko remdamasi rizikos analize, privalo kas mėnesį teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Ši informacija leidžia VMI gerinti PVM administravimą, vertinti verslo elgseną, nustatyti įmones, kurios, prisidengdamos fiktyviomis sąskaitomis, nesumoka PVM (pasididina atskaitą). VMI informuoja, kad „PSF” (PVM sąskaitų faktūrų) projekto metu kontroliuojamų įmonių PVM prievolė balandžio-gegužės mėnesiais, lyginant su praėjusiais metais, išaugo kone trečdaliu (28,2 proc.). Kitų PVM mokesčių mokėtojų deklaruotas PVM didėjo tik 2,2 proc. Bendradarbiaudama su Finansų ministerija, VMI gerina PVM surinkimą, ir birželio mėnesį įvykdė PVM surinkimo planą. Pirmieji projekto rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonės, kurioms duotas nurodymas teikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis, elgiasi kaip ir Estijos verslas, kur įdiegta PVM sąskaitų faktūrų e. sistema. „Ruošdamiesi diegti elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (vieną iš Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) dalių), domėjomės, kaip elgėsi verslas Estijoje, kai tokia sistema ten pradėjo funkcionuoti. Pasirodo, kaip ir dabar Lietuvoje, ten smarkiai sumažėjo atskaitomo PVM sumos, kai verslas neva už gautas paslaugas ar prekes sumokėtu PVM susimažina savo mokėtiną PVM. Lygiai tokias pačias tendencijas matome ir „PSF“ projekto metu“, – sako VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, pažymėdama, kad birželio mėnesį PVM surinkimo planas buvo viršytas daugiau nei 5 mln. Eur – surinkta daugiau nei 250 mln. Eur. VMI yra numačiusi duoti nurodymus, kad įmonės teiktų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis 6 mėnesius, tačiau, jeigu analizuojant informaciją nenustatys grėsmių arba po kontaktų su mokesčių mokėtoju išsiaiškins įtarimus kėlusias priežastis, nurodymus atšauks. Pažymėtina, kad į sąrašą bet kada galės patekti įmonės, kurių veiklos rodikliai VMI kels įtarimų. VMI primena, kad „PSF” projekto metu institucija: a) vykdo „kryžminį“ duomenų sutikrinimą, t. y. ar prekes pardavusių (paslaugas suteikusių) asmenų išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra apskaitytos tarp pirkėjų (paslaugų gavėjų) gautų PVM sąskaitų faktūrų, ir atvirkščiai; b) nagrinėja, ar PVM mokėtojai yra apskaitę PVM sąskaitas faktūras (įtraukdami į PVM atskaitą jose išskirtas PVM sumas), kurias išrašė PVM skolų turinčios bendrovės, PVM mokėtojai, apie kuriuos turima duomenų dėl galimo jų dalyvavimo sukčiavime ar padarius finansinius nusikaltimus ir pan.; c) siekia nustatyti PVM sąskaitas faktūras išrašančias, tačiau PVM už parduotas prekes ar paslaugas nemokančias, įmones; d) vertina deklaruoto iš biudžeto grąžintino PVM skirtumo susidarymo aplinkybes, t. y. dėl kokių sandorių susidarė grąžintinas PVM skirtumas; c) nustato pateiktų duomenų ir PVM deklaracijose nurodytų duomenų neatitikimus.
Šaltinis: VMI