Lietuvos banko ekonomistų komentaras apie infliaciją

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausioji ekonomistė Asta Bagdžiūnaitė sako, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip, kaip ir pastaruosius 10 m. – kainų didėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo 1 proc.  didesnės nei vasarį. Kainų didėjimą kovą lėmė drabužių ir avalynės kainos, pabrangę maisto produktai – daržovės ir vaisiai. Kovą prie kainų didėjimo prisidėjo ir kai kurios kitos prekės ir paslaugos. Pvz., pabrango oro transporto paslaugos, alkoholiniai gėrimai ir cigaretės. Akivaizdu, kad kai kurios kainos pakilo. Tačiau buvo ir atpigusių prekių bei paslaugų (pvz., būsto priežiūros ir remonto prekės, dujos ir šilumos energija). Infliacija kovą, kaip ir ankstesniais mėnesiais, buvo teigiama: skaičiuojant pagal vartotojų kainų indeksą, kainos buvo 1,2 proc. didesnės nei prieš metus. Per metus paslaugos gerokai pabrango, o prekės – šiek tiek atpigo. Prekių kainas žemyn tempė vis dar pigesni degalai ir šilumos energija. Paslaugų kainos kyla sparčiai, skatinamos didėjančios vidaus paklausos, kurią palaiko augantis užimtumas ir darbo užmokestis. Personalo išlaidos paslaugų sektoriuje sudaro kur kas didesnę visų gamybos išlaidų dalį nei kituose sektoriuose, todėl šis sektorius yra gerokai jautresnis darbo atlygio pokyčiams. Darbo užmokestis didėjo dėl didinamos MMA ir darbuotojams palankios padėties darbo rinkoje. Pernai nedidelę įtaką paslaugų kainų didėjimui turėjo ir euro įvedimas. Eurostato paskelbtas vertinimas rodo, kad euro įvedimas Lietuvoje paveikė tam tikrų paslaugų (pvz., valgyklų, kirpyklų, būsto nuomos, būsto priežiūros ir remonto paslaugų) kainas ir 0,04−0,11 proc. punkto – mažiau nei Latvijoje ir Estijoje – padidino bendrąją infliaciją. Tačiau kainų tendencijos šiemet yra kitokios nei pernai. 2015 m. buvo pirmieji po ilgos pertraukos neigiamos vidutinės infliacijos metai, ir tai buvo susiję su ypač atpigusia nafta. Lietuvoje (kaip ir kitose ES valstybėse) sumažėjo energijos prekių, ypač degalų, kainos. Būtent degalų kainų pokyčiai labiausiai ir lėmė, kad defliacija Lietuvoje neužsitęsė: šiemet degalų kainų kritimas sulėtėjo ir sugrįžo infliacija. Infliacijos prognozių yra įvairių. Žaliavų rinkoms būdingas didelis kintamumas, todėl ir infliacija Lietuvoje gali būti kitokia, nei šiuo metu tikimasi. Staigūs naftos kainos pokyčiai jau ne kartą buvo privertę analitikus peržiūrėti savo prognozes. Kovą Lietuvos bankas sumažino 2016 m. infliacijos prognozę, nes naftos kaina buvo kur kas mažesnė, nei anksčiau tikėtasi. Šaltinis: Lietuvos bankas