Precedentas: teismas 3 m. apribojo įmonės vadovės teisę eiti vadovaujamas pareigas

VMI prie FM informuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies patenkino VMI prie FM prašymą ir 3 metams apribojo bankrutuojančios įmonės vadovės teisę vadovauti juridiniam asmeniui ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš dalies tenkino VMI prie FM kasacinį skundą ir grąžino bylą Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotiniam nagrinėjimui. Būdama bendrovės kreditore, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo, kadangi pati vadovė tokių veiksmų nesiėmė.  „Teisinė norma apriboti vadovo teises vadovauti juridiniam asmeniui ar būti kolegialaus valdymo organu nariu yra prevencinė priemonė, reikšminga dviem aspektais. Pirmiausia, tai įspėjimas įmonės vadovui tinkamai vykdyti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu. Antra, siekiama iš verslo rinkos pašalinti asmenis, dėl kurių veiksmų ir įstatymų nesilaikymo, viešieji ar privatūs asmenys gali patirti materialinių nuostolių. Teisminiai procesai užtruko kiek daugiau nei metus, tačiau, įveikus visas teismines instancijas, VMI pavyko pasiekti, kad vadovo teisės būtų apribotos. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl šios sankcijos taikymo tapo precedentu, padėjusiu pamatus gerosios praktikos formavimui. Tai ateityje leis VMI savo, kaip kreditorės, kartu ir valstybės, interesus tokiu būdu apginti dažniau“, – sako VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova. VMI prašymą taikyti šią sankciją yra pateikusi ir kitoje byloje, tačiau teisminiai ginčai tebevyksta. 2015 m. VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama inicijuoti bendrovės bankrotą ir vadovei apriboti teisę eiti juridinio ir (ar) viešojo juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Savo kreipimesi VMI nurodė, kad bendrovės vadovė ilgą laiką žinojo apie sunkią įmonės finansinę būklę, tačiau nesiėmė jokių su bankroto inicijavimu susijusių veiksmų. VMI savo prašymą dėl vadovo teisių apribojimo grindė objektyviais duomenimis. Pirmiausia, įmonės vadovė jau nuo 2011 m. Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. 2009 m. ir 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad įmonė jau tuomet atitiko nemokumo kriterijų, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto įmonės turto. Taigi įmonės vadovė jau nuo 2009 m. turėjo pareigą inicijuoti bendrovės bankrotą. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek vėliau apeliacinės instancijos teismas VMI prašymą atmetė. Esą bylos medžiagoje nėra duomenų, kad bendrovės vadovės aplaidumas, einant savo pareigas, būtų pasireiškęs įmonės veikimu ne pagal įstatymus ar (ir) vadovo nebendradarbiavimu su bankroto administratoriumi. Bylai pasiekus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, šis nurodė, kad žemesnės instancijos teismai nuosekliai netyrė pateiktų įrodymų dėl įmonės ūkinės veiklos ir jos direktorės veiksmų, taip pat nepareikalavo papildomų įrodymų bei nesiaiškino pačios vadovės pozicijos dėl jos veiksmų ir reikalavimo apriboti dirbti šį darbą. Kasacinis teismas taip pat nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad minėtų teisių apribojimas gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai bankrutuojančios įmonės vadovo aplaidumas yra akivaizdus. Iš naujo nagrinėdamas bylą, Lietuvos apeliacinis teismas įvertino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, rodančius, kad 2010 m. bendrovės turto vertė siekė 30 tūkst. eurų, o įsiskolinimai ir trumpalaikiai įsipareigojimai – apie 27 tūkst., t. y. gerokai daugiau nei pusę į balansą įrašyto bendrovės turto. Prie kitų reikšmingų aplinkybių galima priskirti ir tai, kad vadovei buvo paskirta bauda už dalies dokumentų bankroto administratoriui nepateikimą, ji taip pat nepasinaudojo galimybe teismui pateikti savo poziciją, kodėl, esant tokiai įmonės situacijai, neinicijavo jos bankroto. Įvertinęs minėtas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad įmonės vadovė, nors ir nepiktybiškai, bet visgi netinkamai vykdė savo pareigas, ir tai yra pagrindas pritaikyti apribojimą eiti vadovo pareigas. Teismas nurodė, kad įmonė turi tik 4 kreditorius, įsiskolinimai VMI ir „Sodrai“ nėra dideli ir susidarę dėl pačios direktorės įmonei suteiktų paskolų, tad tikslinga apriboti teisę eiti vadovo pareigas minimaliam 3 metų laikotarpiui.     Šaltinis: VMI