2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė metinį pranešimą, kuriame teigė, kad apima prieštaringas jausmas šiandien galvojant apie Lietuvą: „Matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi visas pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys. Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur. Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis, prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka poveikiu – einamiausia prekė. Atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja. Nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų. Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, dažnai neatlaiko – trūkinėja ir griūva. Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus. Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų.“ Prezidentė sakė, kad valstybė partijoms kasmet iš biudžeto skiria pusšešto milijono eurų, bet girdimi kvietimai vėl legalizuoti partijų pirkimą, stringa pasiūlymai dėl grynųjų pinigų ribojimo, su šešėliu vis dar kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų. Prezidentė negailėjo kritikos Seimui, kad Lietuvos žmonės su savo rūpesčiais ir lūkesčiais palikti nuošalėje, o laikas Seime naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui. Parlamentas kėsinasi į žmonių laisvę ir demokratiją viską drausti ir bausti. Persekiojimas ir draudimai verčia žmones jaustis svetimais savo šalyje. Visuomenė susipriešinta: pensininkai su dirbančiais žmonėmis, kaimas – su miestu, gydytojai – su mokytojais, statutiniai – su valstybės tarnautojais, o gerovė – su gynyba. Seimo darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimais, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos: erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės. Šalies ekonomika auga, tačiau šis pakilimo laikotarpis nėra amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti. Pasak Prezidentės, dėmesio nesulaukia ir padėtis žemės ūkyje, į kurį sudėta apie 10 mlrd. eurų paramos: „Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos. Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius.“ Kritikos sulaukė ir socialinė politika, nes ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių. Žmonės regionuose jaučiasi niekam nerūpintys, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo.
Šaltinis: Seimas