Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis III ketvirtį sudarė 935,7 euro. Tai lemia didėjantis darbuotojų trūkumas ir MMA didinimas. Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje sudaro apie 6 proc. Mažėjant bedarbių, įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdydamos naujus darbuotojus. Juos dažnai tenka tiesiog perpirkti iš kitų įmonių. Visa tai įmonėms nemažai kainuoja, ketindamos pritraukti darbuotojų, jos turi siūlyti vis didesnį darbo užmokestį. Tačiau apskrityse yra nemažai darbo rinkos skirtumų. Nedarbo lygis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai buvo toks pat kaip praėjusį dešimtmetį ir sudarė 3,8 proc. Kitur nedarbo lygis sudarė apie 9 proc. ir buvo dvigubai didesnis. Mažesnių miestų apskritys ilgą laiką susidūrė su sparčiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu. Tai reiškė ir pirkėjų bei klientų skaičiaus mažėjimą, mažesnį ekonominį aktyvumą ir menkesnį naujų darbuotojų poreikį. Kita priežastis – darbo neturinčių gyventojų žinios ir įgūdžiai, kurie netenkina darbdavių poreikių, nemaža dalis bedarbių kaimo vietovėse yra vyresnio amžiaus, nemoka anglų kalbos, prasčiau įvaldę modernias technologijas. Mažesnių miestų apskritys susiduria ne tik su didele jaunų žmonių emigracija į kitas šalis, bet ir su migracija į didžiuosius miestus. Regionų įmonės dėl savo darbuotojų turi konkuruoti ne tik su kitomis tame regione veikiančiomis įmonėmis, bet ir su didžiaisiais šalies miestais bei Vakarų Europos šalimis. Tai skatina regionus neatsilikti nuo miestų keliant darbo užmokestį. Kitas paaiškinimas – pastaraisiais metais sparčiai didėjusi MMA. Kadangi regionuose atlyginimai yra mažesni, jos didinimas darbo užmokesčio augimą spartina labiau. Prisideda ir kiti valdžios sprendimai: be minėtos MMA, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, pradėta taikyti socialinio draudimo įmokų apatinė riba. Reikšmingai darbo užmokesčio augimo tendencija šiais metais pasikeitė viešajame sektoriuje. Atlyginimai viešajame sektoriuje trečiąjį ketvirtį kilo netgi šiek tiek sparčiau. Tai lėmė valdžios sprendimai reikšmingai pakelti sveikatos apsaugos ir aukštojo mokslo sričių darbuotojų darbo užmokestį – jis pirmąjį pusmetį pakilo atitinkamai 17,4 ir 23,1 proc. Darbo užmokestis viešojo administravimo įstaigose (ministerijose, joms pavaldžiose įstaigose ir pan.) tiek nedidėjo.
Šaltinis: Lietuvos bankas