Švaros paslaugomis užsiimanti įmonė į teisėsaugos akiratį pateko dėl galimai apgaulingai
tvarkomos buhalterinės apskaitos bei valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktų neteisingų
duomenų apie įmonės turtą. Dėl, kaip įtariama, daugiau nei 43 tūkstančių eurų valstybei
nesumokėtų mokesčių ir įmokų įmonės direktoriui T. Z. drauge su Vilniaus ir Kauno
padalinių vadove V. P., teks aiškintis uostamiesčio teisme.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2014–2016 m. įmonės vadovai siekdami padėti įmonei
išvengti mokesčių, sutarė, kad darbo užmokestį už papildomai dirbtas darbo valandas ne pagal
darbo grafiką darbuotojams Vilniuje ir Kaune mokės grynais pinigais. Įtariama, kad 31
bendrovės darbuotojui, dirbusiam ne pagal darbo grafiką bei pačiai įmonės akcininkei per
dvejus metus buvo išmokėta daugiau nei 59 tūkstančiai eurų darbo užmokesčio grynais
pinigais. Bylos duomenimis, visi šie mokėjimai buhalterinėje apskaitoje užregistruoti nebuvo,
o Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose bei Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybai pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius, buvo įrašyti tikrovės
neatitinkantys duomenys apie įmonės turtą ir jo panaudojimą. Taip išvengta daugiau nei 43
tūkstančių eurų mokesčių ir įmokų sumokėjimo valstybei.
Kaltinimai dėl Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 220
straipsnio (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) pažeidimų, pareikšti
juridiniam asmeniui – švaros paslaugas teikiančiai įmonei, įmonės direktoriui ir 70 proc. jos
akcijų turinčiam T. Z. bei Vilniaus ir Kauno padalinių vadovei V. P., turinčiai 30 proc.
įmonės akcijų.
25 tomus sudaranti byla birželio 25 d. perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto
rūmams.
Šaltinis: Generalinė prokuratūra