Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo
priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo
kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė, tačiau
Lietuva išsiskiria tuo, kad čia bekontaktė technologija naudojama atliekant dažniau nei kas antrą
atsiskaitymą kortele (euro zonoje – dažniau nei kas trečią). Tokie rezultatai skelbiami Europos
Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro
zonos šalių gyventojų. „Tyrimas atskleidė, kad dažniau nei vidutinis euro zonos gyventojas
atsiskaitome bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, daugiau nei vidutinis europietis išleidžiame
pirkdami internetu (Lietuvos gyventojas – 12, o euro zonos gyventojas – 11 eurų per dieną). Tai dar
kartą patvirtina, kad esame imlūs naujovėms ir mūsų šalyje joms plėtotis būtų palanki dirva“, – sako
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastovių
pajamų gaunančių grynaisiais pinigais – pajamas grynaisiais pinigais gauna net 20 proc.
respondentų (euro zonos vidurkis – 11 proc.). Taip pat tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais
pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose, per pandemiją tokių respondentų dalis dar šiek tiek
paaugo (Lietuvoje taip darantys teigė 39 proc. respondentų, o euro zonoje – 37 proc.). Vis dėlto
vartotojų mokėjimo įpročiai keičiasi itin pamažu. 2019 m. Lietuvoje 68 proc. atsiskaitymų prekybos
vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 m. atliktą analogišką apklausą – 75 proc.
(euro zonoje atitinkamai – 73 ir 79 proc.). Vertinant atsiskaitymų sumą, ši dalis visoje euro zonoje
gerokai mažesnė (43 proc.), nes grynaisiais pinigais dažniau atsiskaitoma už smulkius
pirkinius. 2020 m. gyventojų atsiskaitymo įpročiai pasikeitė dėl pandemijos: grynieji pinigai
mokėjimams buvo naudojami rečiau – taip teigė 27 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos
gyventojų (visoje euro zonoje taip atsakiusiųjų buvo 40 proc.), o bekontaktės mokėjimo kortelės
dažniau – tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos respondentų (euro zonos mastu – 40 proc.
respondentų). Kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodoma augantis
kitų atsiskaitymo priemonių patogumas – ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir
bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas. Skirtingai nuo realios mokėjimo elgsenos, beveik
pusė apklausoje dalyvavusių euro zonos piliečių ir daugiau kaip pusė lietuvių teigė, kad jie
pirmenybę teiktų atsiskaitymui kortelėmis ar kitoms mokėjimo priemonėms nei grynieji pinigai.
Šalies gyventojų, manančių, kad ir po pandemijos jie mažiau naudotų grynuosius pinigus
atsiskaitymams, išaugo iki 61 proc., vertinant visų euro zonos piliečių atsakymus, tokį ketinimą
išreiškė net 90 proc. respondentų. Vis dėlto euro zonos gyventojams svarbu turėti galimybę
atsiskaityti grynaisiais pinigais – tą nurodė 55 proc. respondentų euro zonoje ir 49 proc. Lietuvoje.
Momentinių mokėjimų negrynaisiais pinigais srityje siekiama visuotinio momentinių mokėjimų
pritaikymo atsiskaitymams už prekes ir paslaugas euro zonoje ir už jos ribų. Grynųjų pinigų
strategijos tikslas – kad jie ir po dešimties metų išliktų prieinama, priimama, patraukli, patikima ir
konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė. Strategijoje taip pat numatoma pasirengti ir
prireikus išleisti skaitmeninį eurą, kuris būtų naudojamas šalia grynųjų pinigų ir atsiskaitymų
negrynaisiais pinigais priemonių. Skaitmenizacija gali iš esmės pakeisti mokėjimus. Tačiau svarbu,
kad Europos namų ūkiai ir verslas turėtų pasirinkimą.
Šaltinis: Lietuvos bankas