Kristijonui Donelaičiui atminti

Vasario mėnesį vyko Kristijono Donelaičio mirties metinių minėjimas ir diskusija su lietuvių išeivijos menininkais bei rašytojais. Kaip ir didžioji dalis šiuo metų pasaulyje vykstančių renginių, diskusija vyko nuotoliniu būdu, ZOOM platformoje. Renginį kuravo aktyvus lietuvių bendruomenės narys Algimantas Romanauskas, o diskusiją moderavo Birmingemo lietuvių bendrijos narė, istorinės muzikologijos doktorantė Akvilė Stuart.

nuotoline konferencija 2021-02-20

Vakaras prasidėjo šilta Klaipėdos mero pavaduotojo Arvydo Cesiulio sveikinimo kalba, kurios metu buvo paminėtos svarbios mūsų kultūrai K. Donelaičio kūrybos detalės.

Mero pavaduotojas A. Cesiulis teigė, kad tapome skolingi Kristijonui Donelaičiui už apleistą jo vardu pavadintą skverą Klaipėdoje, apgailestavo, kad darbai šiuo metu stovi vietoje, tačiau pasidžiaugė, kad skvero ir paminklo tvarkymas yra įtrauktas į strateginį miesto planą.

Pirmojoje renginio dalyje Klaipėdos universiteto Istorijos fakulteto docentė daktarė Silvija Pocytė pristatė skaidres, nuosekliai ir išsamiai paaiškinančias šio rašytojo gyvenimo sąsajas su jo kūryba. Anot S. Pocytės, „valstybės laisvė mums suteikia galimybę žinoti savo istoriją, kultūros kūrėjus. Tarp jų yra ir K. Donelaitis, kurio „Metų“ eilutės nepraranda aktualumo ir šiuolaikiniame pasaulyje“.

Šveicarijos universitete dirbantis lingvistas Michiel de Vaan pristatė į olandų kalbą išverstą ir išleistą K. Donelaičio knygą „Metai“ ir aptarė iššūkius, iškilusius verčiant šį kūrinį. Taip pat paminėjo problemas, iškilusias pandemijos laikotarpiu, – knygos pristatymus teko atšaukti Belgijoje, Olandijoje ir Lietuvoje.

Renginio metu prisistatė užsienyje gyvenantys ir kuriantys lietuvių menininkai ir rašytojai bei aktyvūs pasaulio lietuvių bendruomenių nariai iš Kanados, JAV (Havajų), Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Šveicarijos.

Diskusijos metu buvo nagrinėjami tapatumo ir ryšio su lietuvybe bei Lietuva klausimai.

Kanadoje gimęs, užaugęs ir dabar gyvenantis rašytojas Antanas Šileika pasakojo, kad rašo romanus savo stipriausia – anglų – kalba (vėliau jo knygos verčiamos į lietuvių kalbą), o visi autoriaus romanai liečia Lietuvos istoriją. Savo knygoje „Bronzinė moteris“ A. Šileika įdėjo ištrauką iš K. Donelaičio „Metų“. Kai romanas buvo išverstas iš anglų į lietuvių kalbą, kartu buvo išversta ir ištrauka iš „Metų“. Šitas vertimas autoriui pasirodė ganėtinai nutolęs: „Visiškai nepanašiai atrodo viskas.“

Pasak rašytojo, į Toronte organizuotą knygų mugę atvyko 18 tūkst. žmonių ir ją uždarė po vienerių metų. Tuo tarpu Lietuvoje į knygų mugę atvyksta per 60–65 tūkst. žmonių. „Lietuvos kultūra šiuo atžvilgiu yra labai stipri“, – pastebėjo A. Šileika.

Rašytojo sūnus ir anūkas gyvena Lietuvoje, o jis pats – Kanadoje. „Galvos skausmas, bet labai malonus.“

Nyderlanduose gyvenanti rašytoja Rasa Sagė jau yra parašiusi tris knygas, o ketvirta – jau pakeliui.

Šiais metais pirmame „Literatūros ir meno“ numeryje pasirodė rašytojos interviu su olandų leidėju apie K. Donelaičio „Metus“. „Tai tarsi kūrybinis sužydėjimas – aš galiu prieiti prie olandų leidėjo ir paklausti, ko galbūt nebūčiau galėjusi padaryti gyvendama Lietuvoje“, – sakė R. Sagė. Anot jos, gyvenant Olandijoje, šiuo atžvilgiu jos kūrybinis potencialas tik didėja.

Rašytoja, aštuonių knygų autorė ir publicistė Vaiva Rykštaitė su šeima gyvena Havajuose. Jau 12 metų gyvenanti emigracijoje kūrėja teigė, kad, nors jai labai lengva, naudojant socialines medijas, palaikyti ryšius su Lietuva, tačiau, gimus vaikams, pradėjo trūkti lietuvių bendruomenės. „Saloje nėra lietuviškos bendruomenės, kaip įrankio perduoti tai kultūrai“, – teigė publicistė. V. Rykštaitė taip pat dalinosi emigrantų kūrybos specifiškumu: „Kol gyvenau Londone, niekam nebuvau įdomi, nes Londonas – arti, nors tuo metu mano veikla buvo vertinga – studijavau magistrantūroje, keliavau viena po Indiją. O kai tapau namų šeimininke Havajuose, nors tai nėra kūrybinis pasiekimas, o gyvenimo aplinkybė, tapau egzotiška ir įdomi Lietuvai.“

Užsienyje gyvenančius lietuvius V. Rykštaitė skatino ne užsidaryti vien tik lietuvių bendruomenėse, o siekti pasisemti ir svetur esančios kultūros: plėsti savo akiratį, mokytis ir semtis geriausios patirties. Taip pat citavo Australijoje gyvenančią rašytoją Akviliną Cicėnaitę, teigiančią, kad gyvenimą užsienyje reikėtų suprasti ne vien per tragizmo, ilgesio prizmę, o kaip dviejų buvimų dovaną.

Jungtinėje Karalystėje gyvenanti filologė, žurnalistė ir rašytoja Zita Čepaitė, gyvendama emigracijoje, parašė tris knygas. Viena garsiausių jos knygų yra „Emigrantės dienoraštis“. Karantino laikotarpį autorė vertina kaip gerą metą rašyti – niekur nereikia bėgti, galima būti namuose. Autorė teigė, kad susidomėjimas pasaulio lietuviais, kuriančiais užsienyje, atsirado kartu su Lietuvos nepriklausomybe, o kai kurios biografijos detalės, kaip gyvenimas tolimoje šalyje, sudomina ir patraukia žmones.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, gyvenanti Hamburge (Vokietija), dalinosi gražia žinia – šiuo metu rašoma Pasaulio lietuvių bendruomenės knyga. Tai yra tęstinis leidinys, kuris sujungs 30 metų Pasaulio lietuvių bendruomenės įtaką Lietuvos nepriklausomybei. Pasak D. Henkė, pandemija atvėrė kelius, nes anksčiau visi buvo susikaustę: „Būdavo sunku sukviesti visus diskusijai, o dabar visi žemynai gali susijungti virtualiai – išmokome bendrauti kitaip.“

Piterboro mieste (Jungtinė Karalystė) gyvenanti Judita Grublienė yra išleidusi keletą poezijos knygų, ne vienas jos eilėraštis priklauso literatūros almanachams. Anot autorės, pastaruoju metu jos kūryboje yra labai daug lietuvių tautosakos motyvų ir simbolių, o šie dalykai nėra kuriami specialiai – jie ateina iš vaikystėje girdėtų dainų ir pasakų.

J. Grublienė šiuo metu dirba miesto muziejuje ir meno galerijoje, yra miesto po­ezijos festivalio komiteto narė, taip pat nuo 2016 m. Jungtinėje Karalystėje organizuoja poezijos pavasarius. J. Grublienė džiaugėsi didžiulėmis galimybėmis garsinti Lietuvos kūrėjų vardą.

Nyderlanduose gyvenantis menininkas ir poetas Arūnas Tiškus džiaugėsi galėdamas dalyvauti pandemijos metu organizuojamuose įvairiuose poezijos ir meno renginiuose. Menininkas teigė, kad tam tikras ryšys tarp kūrėjų, gal net stipresnis, atsirado būtent pandemijos metu.

Dubline (Airija) gyvenanti Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė Laima Prokofjevienė noriai pasakojo apie savo veiklą – ji yra lietuviško teatro „Alternatyva alternatyvai“, pernai minėjusio dešimtmetį, įkūrėja. Menininkė teigė pasiilgstanti tikros scenos ir gyvo bendravimo su žiūrovu – dėl pandemijos ši veikla persikėlė į virtualias erdves.

L. Prokofjevienė taip pat pristatė savo kuriamą projektą „Paprastas reportažas apie nepaprastą žmogų“. Reportažai transliuojami „Youtube“ kanale. Juose kalbinami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gyvenantys lietuvių kūrėjai. Anot jos, bendravimas su Lietuva – nenutrūksta: „Žmonės gali būti išvykę iš Lietuvos, tačiau Lietuva niekuomet neišvyks iš jų.“

Džiugu buvo matyti aktyvius užsienio lietuvių jaunimo bendruomenių narius. Monrealyje (Kanada) gyvenanti Austėja Galinytė audžia tautines juostas ir jas parduoda internetinėje parduotuvėje „Etsy“. Kita aktyvi Toronto lietuvių bendruomenės narė Skaidra Pakalna dalinosi gražia iniciatyva – šiemet Vasario 16-osios proga bendruomenės iniciatyva Niagaros krioklys buvo apšviestas Lietuvos trispalvės spalvomis. Puikiai lietuviškai kalbanti Skaidra Pakalna teigė, kad, nors Lietuvoje buvo tik vieną kartą, visada prisistato Kanados lietuve.

Jauki renginio atmosfera savo nuotaika priminė priešpandeminius laikus – knygų mugės atidarymus, kultūrinių renginių lankymo džiaugsmą.

„Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijų“ redakcija linki kūrėjams nepristigti įkvėpimo ir garsinti Lietuvos vardą gražiausiais keliais.


Julija Linkutė