Sutuoktinių pora siunčiama į teismą dėl galimai pasisavintų daugiau kaip 213 tūkst. eurų bei
nesumokėtų mokesčių valstybei. Tokį sprendimą priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūros
prokurorė po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnų
atlikto ikiteisminio tyrimo.
Klaipėdos rajone gyvenanti pora valdė į Švediją darbuotojus atrenkančią bendrovę, kurios direktorė
buvo žmona, o sutuoktinis – vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas, vėliau ėjęs ir direktoriaus,
kasininko pareigas. Faktinio vadovo ir direktorės žinioje buvo visa įmonės apskaita ir piniginės
lėšos. Pora, galimai norėdama pasipelnyti ir nemokėti mokesčių valstybei, ėmėsi gudraus plano – į
įmonės apskaitą galimai įtraukė sąskaitas faktūras, gautas iš Danijos bei Vokietijos įmonių už
tariamai suteiktas paslaugas, nors FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad verslo ryšių su
šiose šalyse veikusiomis bendrovėmis įmonė neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, faktinis vadovas, veikdamas kartu su žmona, į įmonės apskaitą
įtraukė 74 galimai netikras sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus iš Danijoje registruotos bendrovės, iš
Vokietijoje registruotos bendrovės tariamai gauta 51 sąskaita, sandoriai neva vyko atsiskaitant
grynaisiais pinigais. Sąskaitose būdavo nurodyta, kad prašoma sumokėti už statyboms reikalingų
įrankių, statybinės autotechnikos nuomą, darbininkams suteiktų gyvenamųjų patalpų nuomą, kitas
paslaugas, nors, įtariama, tokių paslaugų kaltinamieji neužsakinėjo.
Pareigūnai skaičiuoja, kad taip veikdami sutuoktiniai galėjo pasisavinti per 213 tūkst. eurų, taip pat
išvengti ir valstybei nesumokėti beveik 37 tūkst. eurų pelno mokesčio. Galimai pasisavinti pinigai
buvo panaudoti žemės sklypų Klaipėdos rajone įsigijimui, sklypai buvo registruoti kaip sutuoktinių
asmeninė nuosavybė.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo
skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės
teisės turtui, kurio vertė siekia pusę milijono eurų.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties
metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija
750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už
apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – ketveri metai nelaisvės.
Šaltinis: FNTT