Seimas priėmė Finansų ministerijos parengtus Valstybės iždo įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimo projektus, kuriais kuriama konsoliduoto sąskaitų valdymo sistema, sudarysianti galimybę racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės pinigus – panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas. Įdiegus naująją Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemą (VIKSVA), biudžetinių įstaigų, dalies viešųjų įstaigų ir kitų subjektų sąskaitos bus atidaromos valstybės ižde, t. y., valstybės iždas biudžetinėms įstaigoms ir kt. subjektams teiks sąskaitų tvarkymo, mokėjimo operacijų vykdymo, valiutos keitimo, mokėjimo infrastruktūros prieigos priemonių teikimo paslaugas.
„Valstybės ižde centralizuotai valdant valstybės finansinius išteklius bus sudaryta galimybė taikyti vienodus kredito rizikos, likvidumo valdymo, finansavimo ir lėšų kontrolės standartus viešajame sektoriuje, didės atsiskaitymų operatyvumas. Esant dabartinei technologijų pažangai ir finansų industrijos inovacijų plėtrai, naujų mokėjimų ir lėšų valdymo sprendimų diegimas yra tiesiog būtinas“, – teigia VIKSVOS diegimo projekto vadovė, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnioji patarėja Rasa Kavolytė.
Diegiama naujoji sistema palies apie 485 įstaigų, kuriuose su elektronine bankininkyste ir mokėjimo operacijomis dirba beveik 1900 darbuotojų (2019 m. duomenimis). Centralizuotai administruojant įstaigų sąskaitas, bus ne tik mažinamos su tuo susijusias sąnaudos, bet ir racionaliau naudojami žmogiškieji resursai. Vietoj kelių skirtingų bankinių sistemų darbuotojai jungsis prie vienos Finansų ministerijos valdomos sistemos, taigi, sumažės darbo laiko sąnaudos, skirtos bankinių sistemų integracijai, su mokėjimo paslaugomis susijusiems viešiesiems pirkimams, sąskaitų administravimui, patiems mokėjimų pavedimams atlikti ir pan.
Planuojama, kad pirmosios įstaigos naujosios sistemos privalumais galės pradėti naudotis nuo 2023 m. vidurio, pirmiausia prijungiant mažiausius finansinius srautus turinčias įstaigas. Visos įstaigos prie naujos tvarkos pereitų iki 2028 m. Skaičiuojama, kad dėl sumažėjusių valstybės skolinimosi apimčių ir sąnaudų, biudžetinių įstaigų mokėjimų pavedimų bei sąskaitų aptarnavimo išlaidų, kasmet būtų sutaupoma apie 2,6 mln. eurų.
Šaltinis: Finansų ministerija